Konkurso Lietuvos „Metų automobilis 2017“ dalyviai šeštadienį leido Šiaulių rajone, kur esančiame autodrome jų važiavimo savybes bandė rinkimų komisijos nariai.
Saugu ieškoti ribų
Vis daugiau įtakos renkantis naują automobilį turi jo dizainas, komplektuojama įranga, technologijos, galimybė prisijungti išmaniuosius įrenginius. Bet automobilis iš prigimties yra transporto priemonė ir kertinis dalykas vertinant naujus automobilius yra tai, kaip jie važiuoja.
Lapkričio pirmoje pusėje Lietuvos „Metų automobilis 2017“ konkurse dalyvavę visureigiai ir SUV klasės modeliai buvo tikrinami ant specialiai visureigių galimybėms išbandyti sukonstruotos platformos, o paskui bandomi Trakų žvyro karjere. Šįkart komisija surinko visus lengvuosius automobilius ir iškeliavo į Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodromą. Ten komisija saugiai ieškojo automobilių važiavimo ribų, ant slidžių dangų tikrino jų pagalbines saugumo sistemas.
„Šiauliuose šiuo metu yra geriausias autodromas Lietuvoje. Joks kitas autodromas neturi tokios didelės erdvės. Taip pat čia yra ne tik slidžių dangų imitavimas, bet ir normali poros kilometrų ilgio lenktynių trasa“, – aiškino „Metų automobilio“ komisijos narys Valdas Valiukevičius.
„Toks autodromas su lenktynių trasa leidžia pamatyti, kaip automobiliai valdomi, kaip dirba jų pakaba. Čia galima saugiai važiuoti maksimaliu greičiu ieškant ribų, kad pajaustum automobilį. Dar vienas tokio masinio renginio privalumas – kad vienoje vietoje, vienoje trasoje galima lyginti konkurencingus automobilius juos keičiant vieną po kito. Šį kartą bandymų sąlygos buvo tobulai vienodos – viena trasa, vieni „Neste“ degalai, vienodos „Continental“ padangos“, – pridėjo komisijos narys.
Automobiliai suvienodėjo
Visą dieną Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodromo trasoje zuję komisijos nariai pastebėjo, kad vis tik skirtumų tarp naujų automobilių reikia gerai paieškoti.
„Nauji automobiliai dabar važiuoja vienodai gerai. Tie laikai, kai, pavyzdžiui, korėjietiški automobiliai gerokai nusileido vokiškiems, jau praėjo. Nieko keisto, kad pirkėjai daugiausia kreipia dėmesį į tai, kas yra viduje,“ – įspūdžiais dalinosi komisijos narys Jurgis Paplaitis.
Nors visi automobiliai važiavo gerai, kai kurie važiavo geriau, arba tiesiog nustebino, kad važiavimo savybėmis pranoko lūkesčius. 15min žurnalistas Paulius Sviklas išskyrė „Alfa Romeo Giulia“, kuri, pasak jo, nors atrodo smagi keliuose, trasoje atsiskleidė dar labiau. Savo galimybėmis jį nustebino abu „Audi“ modeliai, o tarp miesto mažylių gerą įspūdį paliko „Citroen C3“. Laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės.“ vedėjas Valdas Juozas Vilūnas už gerą elgseną lenktynių trasoje gyrė kitą nedidelį miesto automobilį „Hyundai i20 Active“.
Varikliai mažėja – važiavimas gerėja
Bandymai Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodrome leido įvertinti ir variklių darbo tūrio mažinimo tendenciją. Dažnas mažas ir vidutinio dydžio automobilis turėjo mažyčius, vos 3 cilindrų variklius, o didieji, prabangūs modeliai tenkinosi vos 4 cilindrais.
„Naujausia tendencija – variklių darbo tūrio mažinimas. Autodrome pamatėme, kad jis veikia. Mūsų bandyti dideli, sunkūs, prabangūs sedanai „Volvo S90“ ir „Mercedes-Benz E-Class“ po gaubtu slėpė vos 2 litrų darbinio tūrio, keturių cilindrų benzininius variklius su turbinomis. Ir jų toms mašinoms visiškai pakako. Turbinos – šių dienų stebuklas. Jos mažus variklius turintiems automobiliams įpūtė daug galios, dinamikos jiems tikrai pakanka. Negana to, mažesni varikliai mažiau sveria, priekinė ašis tampa lengvesnė, automobilius lengviau valdyti“, – apie technologijų kaitą pasakojo „Motorų“ apžvalgų autorius Jurgis Paplaitis.
„Abu didieji verslo klasės automobiliai paliko labai gerą įspūdį, – paantrino V. Valiukevičius. – Gamintojai pasistengė juos kurdami – dideli automobiliai lengvai valdomi, naudoja nedaug degalų: vairuotojui rodos, kad jis vairuoja kur kas mažesnę mašiną. Kitas svarbus dalykas – gamintojų atstovai puikiai sureguliavo kainodarą ir dabar gerai įrengtą verslo klasės automobilį galima įsigyti už 50 000 eurų.“
Saugumo sistemos padeda vairuojantiems
Galiausiai, vakarėjant visi automobiliai išsirikiavo paskutiniam išbandymui ant plokštės, kuri važiuojant tam tikru greičiu staigiai užmeta automobilio galinę dalį ir automobilis pradeda slysti ant šlapios ir it ledas slidžios dangos. Neįgudusiems vairuotojams – iššūkis suvaldyti slystantį automobilį, o patyrusiems „Metų automobilio“ vertinimo komisijos nariams – galimybė išbandyti, kaip veikia mašinų saugumo sistemos.
Kaip ir kaip galingai plokštė būtų suktelėjusi galinę automobilių dalį, dažnas naujas ratuotis atsisakydavo slysti ir greit grįždavo į saugią trajektoriją.
„Tai galima paaiškinti trimis punktais. Pirma, visi automobiliai buvo apauti geromis žieminėmis „Continental“ padangomis, kurios puikiai kibo su šlapia ir šalta kelio danga. Antra – suvaldyti slydimą padėjo naujų automobilių saugumo sistemos, o trečia ir svarbiausia dalis – vairuotojas. Komisijos nariai ne pirmą kartą dalyvauja tokiose pratybose ir žino, ką daryti pradėjus slysti automobiliui“, – paaiškino P. Sviklas.
„Jeigu vairuotojas sureaguoja greitai ir nemiegodamas ratus pasuka į tinkamą pusę, tai elektroninės sistemos jam padeda automobilį į tiesią trajektoriją grąžinti akimirksniu. Tačiau jeigu vairuotojas prie vairo miega ir nedaro absoliučiai nieko, arba daro klaidingus judesius, jokios sistemos nepadės – automobilis apsisuks“, – pratęsė 15min atstovas.
„Pastebėjau, kad saugumo sistemos padeda važiuojant proto ribose. Pavyzdžiui, važiuojant slidžia užsisukančia nuokalne protingu greičiu, elektroniniai pagalbininkai slystelėjusį automobilį suvaldyti padeda net ir neįgudusiam vairuotojui. O kai lekiama be proto, net ir ant tos plokštės, tai nepadės niekas“, – kolegai paantrino Valdas Juozas Vilūnas.
