Šiandien žaisti mašinytėmis mėgstu ne mažiau nei vaikystėje. Tik dabar mano mašinytės didesnės ir gerokai brangesnės. Tai darau visą gyvenimą. Dėl to negaliu pasakyti kad šiame gyvenime esu nors vieną dieną dirbęs.
Kad galėčiau žaisti, Vilniaus universitete įgijau žurnalisto profesiją. Praktines žinias tobulinau rašydamas „Lietuvos ryte“, leisdamas žurnalą „Keturi ratai“, kurdamas laidas BTV ir LNK televizijose, sumanydamas vienkartinius projektus ir juos paversdamas tradiciniais renginiais. Taip gimė „Metų automobilis“, „Lietuvos Geriausias vairuotojas“, „Press ralis“, „Ledo karalius, „Autobazar“ ir kiti.
Kad galėčiau gražiai žaisti su galingais automobiliukais, baigiau ne vieną vairavimo akademiją, tačiau geriausios pamokos vyko lenktynėse. Tai penki priziniai finišai penkiose 1000 kilometrų lenktynėse, prizinės vietos žurnalistų raliuose, slalomuose, šturmano patirtis dveijuose Dakaro mratonuose. Kad įgytos patirties neišvaistyčiau, parašiau pora knygų, su komanda nufilmavome keletą dokumentinių filmų. Ir vėl žaidžiam toliau. Ir tikrai nieko nedirbam. I love my job!
Esminė darbovietė – Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“. Čia esu atsakingas už visus dalykus, susijusius komunikacija ir viešaisiais ryšiais.
Ankstesnė darbinė patirtis 100 proc. žurnalistinė: dienraštis „Respublika“ (buvau priedo „Julius“ redaktorius), „Kauno diena“ (priedų „Ant ratų“ ir „Argumentai“ redaktorius), vėliau buvo metai TV laidos „Autopilotas“ komandoje ir metai portale alfa.lt. Didysis profesinis iššūkis – imtis žurnalo „Top Gear Lietuva“ redaktoriaus pareigų. Čia per trejus metus nutiko sunkiai suskaičiuojama gausybė crazy eksperimentų, pradedant skrydžiu oro amfibija (sukryžminus Smart kabrioletą su oro balionu) ir baigiant „Geležinių spąstų“ projektu, kai iš namudinės gamybos BMW-frankenšteiną nugabenom į ADAC laboratoriją Vokietijoje ir sudaužėm pagal „EuroNCAP“ metodiką. Dar beveik treji žurnalistinės veiklos metai prabėgo transporto portale „CargoNEWS“.
Pastaraisiais metais daug smagios patirties turėjau bendradarbiaudamas su „N40 vyrų autoklubo“ komanda: teko daryti reportažus iš 2015-ųjų „Dakaro“ Argentinoje – Čilėje, prisidėti beveik prie visų Lietuvos ralio čempionato etapų komunikacijos, kurti „300 Lakes rally“ žurnalą, dirbti „Winter Rally“, „Rally Žemaitija“, „Rally Classic“ PR štabe.
Darbas asociacijoje TRANSEKSTA leidžia kasdienius dalykus derinti su žurnalistine veikla, todėl žurnalams „Keturi ratai“, „Žmonės“, „Mano ūkis“ rašau textus apie techniką ir su ja susijusias asmenybes.
Dar vienas dalykas, dėl kurio lengvai pametęs galvą – šunys. Praktiškai esu veislyno http://baltaletena.com/ gaujos vadas.
Ankstesnė darbinė patirtis 100 proc. žurnalistinė: dienraštis „Respublika“ (buvau priedo „Julius“ redaktorius), „Kauno diena“ (priedų „Ant ratų“ ir „Argumentai“ redaktorius), vėliau buvo metai TV laidos „Autopilotas“ komandoje ir metai portale alfa.lt. Didysis profesinis iššūkis – imtis žurnalo „Top Gear Lietuva“ redaktoriaus pareigų. Čia per trejus metus nutiko sunkiai suskaičiuojama gausybė crazy eksperimentų, pradedant skrydžiu oro amfibija (sukryžminus Smart kabrioletą su oro balionu) ir baigiant „Geležinių spąstų“ projektu, kai iš namudinės gamybos BMW-frankenšteiną nugabenom į ADAC laboratoriją Vokietijoje ir sudaužėm pagal „EuroNCAP“ metodiką. Dar beveik treji žurnalistinės veiklos metai prabėgo transporto portale „CargoNEWS“.
Pastaraisiais metais daug smagios patirties turėjau bendradarbiaudamas su „N40 vyrų autoklubo“ komanda: teko daryti reportažus iš 2015-ųjų „Dakaro“ Argentinoje – Čilėje, prisidėti beveik prie visų Lietuvos ralio čempionato etapų komunikacijos, kurti „300 Lakes rally“ žurnalą, dirbti „Winter Rally“, „Rally Žemaitija“, „Rally Classic“ PR štabe.
Darbas asociacijoje TRANSEKSTA leidžia kasdienius dalykus derinti su žurnalistine veikla, todėl žurnalams „Keturi ratai“, „Žmonės“, „Mano ūkis“ rašau textus apie techniką ir su ja susijusias asmenybes.
Dar vienas dalykas, dėl kurio lengvai pametęs galvą – šunys. Praktiškai esu veislyno http://baltaletena.com/ gaujos vadas.
Automobiliai sudomino kažkada dar neturint vairuotojo pažymėjimo ir... Domina iki šiol. Dėl meilės automobilių sportui prisijungiau prie drifto pradininkų Lietuvoje ir prisidėjau organizuojant vienus pirmųjų oficialių renginių – „Driftingo čempionatą“, taip pat tapau atsakingas už renginių komunikaciją. Netrukus sekė trumpi laikotarpiai rašant „Per4m mag“, Driftmag.lt bei Automanas.lt, o tada visiškai atsitiktinai įsidarbinau 15min bei dar studijuodamas dieniniame skyriuje pradėjau gauti realų atlyginimą už tai, ką ir taip darydavau – tik be atlygio arba už simbolinį užmokestį. Studentiškos svajonės išsipildymas.
15min praėjo beveik septyneri metai – per tą laiką išbandyti šimtai naujų automobilių, bendrauta su daugybe velniškai įdomių ir dėl benzino pamišusių žmonių, nukeliauta į įvairiausius sporto renginius – nuo WRC iki Le Mano 24 val. lenktynių, aplankytos didžiosios transporto parodos Europoje.
2017 m. nusprendžiau save išbandyti naujoje srityje – komunikacijoje, tačiau be menkiausios minties nutolti nuo automobilių. Greičiau priešingai – su kiekviena diena automobilizmo gyvenime atsiranda vis daugiau.
15min praėjo beveik septyneri metai – per tą laiką išbandyti šimtai naujų automobilių, bendrauta su daugybe velniškai įdomių ir dėl benzino pamišusių žmonių, nukeliauta į įvairiausius sporto renginius – nuo WRC iki Le Mano 24 val. lenktynių, aplankytos didžiosios transporto parodos Europoje.
2017 m. nusprendžiau save išbandyti naujoje srityje – komunikacijoje, tačiau be menkiausios minties nutolti nuo automobilių. Greičiau priešingai – su kiekviena diena automobilizmo gyvenime atsiranda vis daugiau.
Vairuoti norėjau tiek, kiek save atsimenu. Būdamas vaikas, eidamas pėsčiomis
įsivaizduodavau, kad vairuoju automobilį, net posūkius rodydavau mirksėdamas
reikiama akimi. Tikriausiai visi atsimenat tą vaikystėje patirtą svajonės jausmą, kai
dauguma save įsivaizduoja kokiu nors herojumi - tai muzikantu, tai kosmonautu... Aš
visuomet svajojau vairuoti.
įsivaizduodavau, kad vairuoju automobilį, net posūkius rodydavau mirksėdamas
reikiama akimi. Tikriausiai visi atsimenat tą vaikystėje patirtą svajonės jausmą, kai
dauguma save įsivaizduoja kokiu nors herojumi - tai muzikantu, tai kosmonautu... Aš
visuomet svajojau vairuoti.
Taip ir vairuoju, jau daugybę metų, po daugybę kilometrų. Kartais važiuoju labai toli
pvz. 2016 metais esu nuvažiavęs nuo Nord Kapp (šiauriausias Europos taškas) iki
Cape Town (piečiausias Afrikos taškas), arba labai greitai (dalyvavimas įvairiose
varžybose), o kartais labai lėtai, siekiant ekonomiškumo rekordų. Visko čia
nepavardinsi, dalį įdomesnių mano važiavimų galima matyti www.milius.lt .
Važiavimas skirtingais automobiliais leidžia juos pažinti ir išmokti vertinti. Esu buvęs
automobilių vertinimo komisijose ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Indijoje,
Kinijoje, Italijoje, Olandijoje.
Daugiau nei dešimtmetį esu žurnalo “Auto Bild Lietuva” vyriausiuoju redaktoriumi ir
labai džiaugiuosi būdamas tokio profesionalaus leidinio (leidžiamo daugiau nei
trisdešimtyje pasaulio šalių) komandos nariu.
Automobiliai man – labai artima sritis, kurioje darbo sąvoka praranda savo pirminę prasmę: 20 metų mėgavausi, dirbdamas automobilinės orientacijos žurnaluose, rengdamas televizijos ir radijo laidas, taip pat teikdamas medžiagas įvairių interneto portalų automobilinėms rubrikoms.
Dabar turiu malonumą dirbti „Verslo žinių“ transporto ir logistikos rubrikos žurnalistu.
Per savo gyvenimą esu realizavęs visokių dalykų, kurių pavydžiu pats sau: laimėjau pirmąjį tarptautinį Press ralį Lietuvoje (paskui tai dariau dar ir dar, kol atradau, kad nepamirštamiems įspūdžiams nebūtina pergalė), specialioje trasoje važinėjausi su vienu iš 10 beprotiškai kainuojančių superelektromobilių „Audi R8 e-tron“, Suomijos ralio trasoje skaičiau stenogramą Stasiui Brundzai, turėjau neįkainojamų vairavimo pamokų įvairiausiose trasose, mačiau, kaip gaminami automobiliai, padangos, alyvos, degalai ir kitas ne kiekvienam prieinamas įdomybes.
Šalia viso to negaliu atsidžiaugti žmonijos išrastu dviračiu, stengiuosi automobilį statyti taip, kad jis netrukdytų kitiems, pamažu atrandu viešojo transporto privalumus ir esu sukūręs keletą salotų receptų.
Dabar turiu malonumą dirbti „Verslo žinių“ transporto ir logistikos rubrikos žurnalistu.
Per savo gyvenimą esu realizavęs visokių dalykų, kurių pavydžiu pats sau: laimėjau pirmąjį tarptautinį Press ralį Lietuvoje (paskui tai dariau dar ir dar, kol atradau, kad nepamirštamiems įspūdžiams nebūtina pergalė), specialioje trasoje važinėjausi su vienu iš 10 beprotiškai kainuojančių superelektromobilių „Audi R8 e-tron“, Suomijos ralio trasoje skaičiau stenogramą Stasiui Brundzai, turėjau neįkainojamų vairavimo pamokų įvairiausiose trasose, mačiau, kaip gaminami automobiliai, padangos, alyvos, degalai ir kitas ne kiekvienam prieinamas įdomybes.
Šalia viso to negaliu atsidžiaugti žmonijos išrastu dviračiu, stengiuosi automobilį statyti taip, kad jis netrukdytų kitiems, pamažu atrandu viešojo transporto privalumus ir esu sukūręs keletą salotų receptų.
Nuo 2000 iki 2007 – TV laida apie automobilius, saugų eismą, sportą ir kitus automobilinius reikalus „Ekipažas“ - laidos vedėjas ir kūrėjas. Pradžioje „Ekipažas“ buvo rodomas per TV4 (dabartinė BTV), po to per LNK.
Nuo 2008 iki dabar - TV laida „Ne vienas kelyje“ – vedėjas, redaktorius. Nors laida skirta ir eismo saugumui, tačiau eismo saugumas – tik viena laidos dalis. Automobiliai, automobilizmas, sportas – viskas joje telpa. O žiūrovų ypač vertinami įvairūs laidos eksperimentai keliuose ir gatvėse.
Daugelio filmų apie automobilių sportą kūrėjas (filmų ciklas apie Lietuvos ralį, Žurnalistų ralį ir kt.)
Nuo 2008 iki dabar - TV laida „Ne vienas kelyje“ – vedėjas, redaktorius. Nors laida skirta ir eismo saugumui, tačiau eismo saugumas – tik viena laidos dalis. Automobiliai, automobilizmas, sportas – viskas joje telpa. O žiūrovų ypač vertinami įvairūs laidos eksperimentai keliuose ir gatvėse.
Daugelio filmų apie automobilių sportą kūrėjas (filmų ciklas apie Lietuvos ralį, Žurnalistų ralį ir kt.)
Nuo 1996 matų dalyvauja automobilių lenktynėse (Lietuvos ralio čempionas, Lietuvos
prezidento taurės vicelaimėtojas, slalomo vicečempionas).
Nuo 1996 metų nepraleido nė vieno Žurnalistų ralio. Žurnalistų ralį laimėjo 10 kartų.
Ilgametis konkurso „Lietuvos metų automobilis“ komisijos narys.
Vienas iš konkurso „Geriausias Lietuvos vairuotojas“ organizatorių.
Visą save atidavęs žurnalistikai, dirbęs daugelyje redakcijų, leidęsis vadovaujamas ir pats iki kaulų smegenų spėjęs pajusti visus vadovo darbo saldėsius,
Visur gerbęs patikėtą darbą, tačiau didžiausią nostalgiją tebejaučiąs jaunystės meilei Lietuvos televizijai, kuriai atiduoti du gražiausi dešimtmečiai
Visur gerbęs patikėtą darbą, tačiau didžiausią nostalgiją tebejaučiąs jaunystės meilei Lietuvos televizijai, kuriai atiduoti du gražiausi dešimtmečiai
Po studijų baigimo Vilniaus Universitete visą gyvenimą dirbau žurnalistinį darbą. Pažintis su automobiliais prasidėjo 1984 metais „Valstiečių laikraštyje“, kai reikėjo aprašinėti traktorių ir kombainų konstrukcijas. Vėliau buvo „Respublika“, dienraštis „Lietuva“, „Biznes & Baltija“, „Autoekspresas“, „Auto Bild Lietuva“, „Veidas“ ir t.t.
Dar 1999 metais įžengiau į internetą, sukurdamas pirmąjį Lietuvoje internetinį portalą apie automobilius „ratai.lt“. Pastaraisiais metais redaguoju „f-1.lt“ svetainę. Beje, kiekvieną dieną baseine nuplaukiu po kilometrą, o pirties garinėje sugebėčiau išsėdėti ir pusę valandos. Geras būdas širdžiai stiprinti.
Dar 1999 metais įžengiau į internetą, sukurdamas pirmąjį Lietuvoje internetinį portalą apie automobilius „ratai.lt“. Pastaraisiais metais redaguoju „f-1.lt“ svetainę. Beje, kiekvieną dieną baseine nuplaukiu po kilometrą, o pirties garinėje sugebėčiau išsėdėti ir pusę valandos. Geras būdas širdžiai stiprinti.
Turinio kūrėja, projekto „Pagal Jurgį“ vadovė. Automobilių žurnalistikoje dirbu 15 metų - pradėjau nuo naujienų F-1.lt, vėliau dirbau su žurnalu „AutoMobilis“, laikraščiuose „Lietuvos žinios“ bei „Lietuvos rytas“, o paskutinius 6 metus buvau Auto skyriaus redaktore portale Lrytas.lt.
Vien rašyti apie automobilius neužtenka, todėl daugybę savaitgalių praleidžiu lenktynėse. Dalyvauju bet kokiose lenktynėse, kuriose tik pasitaiko proga, bet daugiausiai laiko praleidžiu ralio trasose. Dukart tapome Lietuvos mini ralio Open 2wd čempionais, esame laimėję Moterų ralį, o gimtadienį kasmet švenčiu Press ralyje.
Dar moku numegzti megztinį ir iškepti labai skanų trijų aukštų tortą.
Keliautojas, motociklininkas, alpinistas.
Žymesni pasiekimai:
2005 – 2018 28(20 kartų viršūnėje) kopimų į aukščiausią vakarų Europos kalną Monblaną (4810m).
2013 – Lisabona – Vladivostokas. Vienas motociklu Honda Crosstourer, 14545 km per 12 dienų 2 valandas
2014 – Murmanskas – Vladivostokas – Murmanskas. Vienas motociklu Honda 21739 km per 15 dienų 23 val.
2015 – 8 dienų ralio reidas „Ladoga trophy“ motociklu KTM EXC350F – 5 vieta
2016 – 8 dienų ralio reidas „Ladoga trophy“ motociklu KTM EXC350F – 3 vieta
2016 – NordKapp – Tarifa, 6200km. motociklu be poilsio per 55 valandas 55 minutes.
2017 – 8 dienų ralio reidas „Ladoga trophy“ motociklu KTM EXC350F – 2 vieta
2018 – 9 dienų ralio reidas „Breslau rallye Poland“ motociklu KTM EXC350F – 3 vieta
2018 – 8 dienų ralio reidas „Balkan offroad rallye“ motociklu KTM EXC350F – 3 vieta
Savo karjerą pradėjau nuo darbo Aukštaitijos televizijoje, kurioje dirbau žinių vedėju ir reporteriu, taip pat kūriau laidas „Greičio Linija“, „Prie garažo“. Vėliau „Sport1“ televizijoje rengiau laidą „Auto-moto“. Vėliau tapau „Delfi“ laisvai samdomu žurnalistu varžyboms, o po metų - 15min darbuotoju. Čia tęsiau savo karjerą automobilių naujienų ir sporto srityje, du kartus dirbau Dakaro ralyje, kituose Europos ir pasaulio lygio renginiuose.
Laikui bėgant savo veiklą papildžiau ir saugaus (o dažniausiai ir ne saugaus) eismo temomis. Mano fotoaparato taikiklyje atsiduria ne tik žymūs lenktynininkai, laimintys trasose, bet ir gatvių ereliai, girti vairuotojai bei tie, kuriems eisme ne vieta. Niekada netoleravau vairavimo išgėrus ir už tai pažeidėjams taikau pačia sunkiausią atsakomybę – viešumą. Mano gimtajame Panevėžyje nėra eismo įvykio, kurio neužfiksuočiau, taip pat nėra girto vairuotojo, kurio nepaviešinčiau.
Laikui bėgant savo veiklą papildžiau ir saugaus (o dažniausiai ir ne saugaus) eismo temomis. Mano fotoaparato taikiklyje atsiduria ne tik žymūs lenktynininkai, laimintys trasose, bet ir gatvių ereliai, girti vairuotojai bei tie, kuriems eisme ne vieta. Niekada netoleravau vairavimo išgėrus ir už tai pažeidėjams taikau pačia sunkiausią atsakomybę – viešumą. Mano gimtajame Panevėžyje nėra eismo įvykio, kurio neužfiksuočiau, taip pat nėra girto vairuotojo, kurio nepaviešinčiau.
Automobiliais domiuosi nuo vaikystės. Tėvai pasakojo, kad net svečiuose rastą lėlę bandžiau stumti lyg mašinėlę su ratais. Išmokęs rašyti vesdavau sąsiuvinius su gatvėse pamatytais automobiliais, į albumus klijuodavau laikraščių iškarpas su automobiliais. Besimokydamas mokykloje, atsiradus internetui, kūriau mėgėjiškus interneto puslapius automobilių tema.
Daug negalvodamas pasirinkau studijas VGTU Transporto inžinerijos fakultete ir ieškodamas papildomos veiklos įsidarbinau „Automoto“ žurnale. Už pirmąsias autožurnalistikos pamokas visą gyvenimą liksiu dėkingas savo mentoriams Valdui Valiukevičiui, Linui Butkui, Dainiui Leonavičiui ir kitiems geranoriškiems kolegoms, galutinai įtraukusiems į autožurnalizmo liūną. Vėliau sekė redaktoriaus darbai žurnaluose „Keturi ratai“, „Autocar Lietuva“. Įdomios patirties įgavau pabuvęs reporteriu TV laidose „Ekipažas“ ir „Ne vienas kelyje“ ir rengdavęs automobilines žinias radijo stočiai „M-1 Plius“. Nuo 2019 metų prisidedu prie „Top Gear Lietuva“ žurnalo rengimo.
Kolekcionuoju mastelinius automobilių modelius.
Kaip vieną iš įdomiausių gyvenimo patirčių prisimenu dalyvavimą konkurse „Lietuvos metų automobilis“. Konkurso komisijos nariu buvau keturis kartus.
Automobiliai ir tai, kas aplink juos buvo, yra ir bus mano aistra, nepaisant, kur bebūčiau ir ką bedaryčiau. Tikrai ne atsitiktinai mano baigiamasis darbas Vilniaus Universitete buvo „Automobilinė žiniasklaida Lietuvoje ir užsienyje“, o pirmoji darbovietė – žurnale „Ratai“.
Po to ilgiausią, įdomiausią ir linksmiausią beveik 20 metų gyvenimo tarpsnį praleidau dirbdamas didžiausiame šalies dienraštyje „Lietuvos rytas“, priede „Greitkelis“. Tai buvo gal net ne priedas, o reiškinys, nuo kurio kiekvieną ketvirtadienį prasidėdavo daugelio žmonių, neabejingų automobiliams, diena.
Darbas „Greitkelyje“ leido patirti daugybę nuostabių įspūdžių ir įgauti neįkainojamos patirties. Turėjau progą išmėginti automobilius pačiose įvairiausiose šalyse: nuo Pietų Afrikos iki Islandijos, nuo Jordanijos iki Japonijos, aplankyti visas didžiausias automobilių parodas.
Įgūdžius gerinau BMW, „Audi“, „Volvo“ ir kitose sportinio vairavimo mokyklose ir tai davė vaisių – du kartus lipau ant prizininkų pakylos Palangoje vykusiose 1000 km varžybose, ne kartą laimėjau skirtingais pavadinimais („Rothman‘s“, „Omintel“, „Elf“) vykusias automobilių dilerių slalomo varžybas, du kartus nugalėjau „Press rally“ bei daugelyje kitų varžybų.
Kūryboje iki šiol labiausiai džiugina, kai pavyksta užčiuopti netikėtą temos rakursą ir bei įdomiai tai pertekti skaitytojams.
Pamenu, kaip 2006 m. spalio pabaigoje, nepraėjusi nė 3 valandoms po Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II vizito, sėdau prie ją vežiojusio „Land Rover Range Rover V8 Supercharged“ vairo, nuvykau į vieną Vilniaus mokyklų bei juo pavėžinau 22 vienos klasės vaikus.
Tačiau bene labiausiai į atmintį kažkodėl įstrigo, berods, 2001 m. vykęs pokalbis su mergina, kuri įvažiavo į tuomečio prezidento Valdo Adamkaus automobilį ir nesmarkiai jį apgadino. Pardavėjai, dirbusiai audinių parduotuvėje greta tuomečio „Lietuvos“ kino teatro, iš jaudulio drebėjo rankos ir prakalbinti ją buvo labai nelengva.
Bet kai po straipsnio pasirodymo sulaukiau jos skambučio ir nuoširdžios padėkos – supratau, kad tokios akimirkos yra tos, kurios labiausiai „veža“ mūsų darbe. Juk iš tiesų, kai pagalvoji, paprastai „veža“ ne automobiliai, o žmonės...
Po to ilgiausią, įdomiausią ir linksmiausią beveik 20 metų gyvenimo tarpsnį praleidau dirbdamas didžiausiame šalies dienraštyje „Lietuvos rytas“, priede „Greitkelis“. Tai buvo gal net ne priedas, o reiškinys, nuo kurio kiekvieną ketvirtadienį prasidėdavo daugelio žmonių, neabejingų automobiliams, diena.
Darbas „Greitkelyje“ leido patirti daugybę nuostabių įspūdžių ir įgauti neįkainojamos patirties. Turėjau progą išmėginti automobilius pačiose įvairiausiose šalyse: nuo Pietų Afrikos iki Islandijos, nuo Jordanijos iki Japonijos, aplankyti visas didžiausias automobilių parodas.
Įgūdžius gerinau BMW, „Audi“, „Volvo“ ir kitose sportinio vairavimo mokyklose ir tai davė vaisių – du kartus lipau ant prizininkų pakylos Palangoje vykusiose 1000 km varžybose, ne kartą laimėjau skirtingais pavadinimais („Rothman‘s“, „Omintel“, „Elf“) vykusias automobilių dilerių slalomo varžybas, du kartus nugalėjau „Press rally“ bei daugelyje kitų varžybų.
Kūryboje iki šiol labiausiai džiugina, kai pavyksta užčiuopti netikėtą temos rakursą ir bei įdomiai tai pertekti skaitytojams.
Pamenu, kaip 2006 m. spalio pabaigoje, nepraėjusi nė 3 valandoms po Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II vizito, sėdau prie ją vežiojusio „Land Rover Range Rover V8 Supercharged“ vairo, nuvykau į vieną Vilniaus mokyklų bei juo pavėžinau 22 vienos klasės vaikus.
Tačiau bene labiausiai į atmintį kažkodėl įstrigo, berods, 2001 m. vykęs pokalbis su mergina, kuri įvažiavo į tuomečio prezidento Valdo Adamkaus automobilį ir nesmarkiai jį apgadino. Pardavėjai, dirbusiai audinių parduotuvėje greta tuomečio „Lietuvos“ kino teatro, iš jaudulio drebėjo rankos ir prakalbinti ją buvo labai nelengva.
Bet kai po straipsnio pasirodymo sulaukiau jos skambučio ir nuoširdžios padėkos – supratau, kad tokios akimirkos yra tos, kurios labiausiai „veža“ mūsų darbe. Juk iš tiesų, kai pagalvoji, paprastai „veža“ ne automobiliai, o žmonės...
Pats negaliu patikėti, bet žurnalistikos mokslus Vilniaus universitete pradėjau krimsti lygiai prieš 50 metų- 1969-aisiais. Dar būdamas pirmakursiu, nuėjau į tuometinį Lietuvos radijo ir televizijos komitetą S.Konarskio gatvėje ir pradėjau bendradarbiauti jaunimui skirtose radijo laidose. Po trejų metų mane pakvietė dirbti redaktoriumi radijo laidoje „Sankryža“, skirtoje eismo reikalams. Ją vedusiam žurnalistui Stasiui Arnašiui prisireikė pagalbininko. Dar po metų Stasys išėjo iš darbo, o man buvo pasiūlyta sukurti eismo problemoms skirtą laidą televizijoje. Taip 1994 m. gimė „Keliai.Mašinos.Žmonės“, tebetransliuojama LRT iki šių dienų. Tada ji buvo tiesioginė, studijinė, mat dar nebuvo videomagnetofonų, 15 minučių trukmės, rodoma šeštadienio rytą. Kiek vėliau, laida buvo perkelta į pirmadienio vakarą ir tapo viena populiariausių laidų tuometinėje televizijoje. Beje, ir jos vedėjas, tai yra aš, tapau gana žinomu veidu. Stebiuosi žmonių atmintimi, nes dar ir dabar vyresni mane prisimena, kaip „Keliai.Mašinos...“ , nors LRT sukūriau ir vedžiau laidą „Labas rytas“, buvau išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu, Seimo nariu, įsteigiau Vilniaus televiziją ir joje vedžiau įvairias pokalbių, diskusijų laidas. Vis gi likau tuo, kuris kažin kada vedė laidą „Keliai. Mašinos. Žmonės“. Beje, savo, beveik penkių dešimtmečių žurnalisto karjerą baigiau 2018 vasarą ten ir tuo, kuo pradėjau – LRT radijo laidos „Sankryža“ vedėju.
Pastaruoju metu aktyviai užsiimu visuomenine veikla, esu Lietuvos paralimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narys,(21-nerius metus ėjau LPOK prezidento pareigas), neseniai buvau išrinktas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoju.
Laisvalaikiu bendrauju su draugais, esu Vilniaus Rotary klubo narys, 2016-2017 m.buvau jo prezidentu, žaidžiu tenisą, medžioju, keliauju-džiaugiuosiu gyvenimu, juolab esu nevedęs, o vaikai-dukra ir sūnus jau suaugę.
Panašu, kad gyvenime šį bei tą nuveikiau, nes esu pagerbtas apdovanojimais už televizijos laidas, buvau išrinktas į populiariausių Lietuvos žurnalistų penketuką, apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“, Susisiekimo ministerijos ženklu „Saugaus eismo garbės ekspertas“, „Lietuvos nepriklausomybės“ medaliu, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimais „Olimpiniai žiedai“, „Olimpinė žvaigždė“, Lietuvos parolimpinio komiteto Garbės ženklu, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Rotary International medaliu“ Paul Harris Fellow“.
Pastaruoju metu aktyviai užsiimu visuomenine veikla, esu Lietuvos paralimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narys,(21-nerius metus ėjau LPOK prezidento pareigas), neseniai buvau išrinktas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoju.
Laisvalaikiu bendrauju su draugais, esu Vilniaus Rotary klubo narys, 2016-2017 m.buvau jo prezidentu, žaidžiu tenisą, medžioju, keliauju-džiaugiuosiu gyvenimu, juolab esu nevedęs, o vaikai-dukra ir sūnus jau suaugę.
Panašu, kad gyvenime šį bei tą nuveikiau, nes esu pagerbtas apdovanojimais už televizijos laidas, buvau išrinktas į populiariausių Lietuvos žurnalistų penketuką, apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“, Susisiekimo ministerijos ženklu „Saugaus eismo garbės ekspertas“, „Lietuvos nepriklausomybės“ medaliu, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimais „Olimpiniai žiedai“, „Olimpinė žvaigždė“, Lietuvos parolimpinio komiteto Garbės ženklu, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Rotary International medaliu“ Paul Harris Fellow“.
