Pastaruosius kelerius metus „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų maratone vertinimo komisijai talkina solidus būrys atskirų sričių ekspertų – nuo automobilius kuriančių dizainerių ir pakabos inžinierių iki techninės apžiūros ekspertų ir profesionalių lenktynininkų. Visgi tiek sudėtingų mokslinių tyrimų, kiek jų atliekama bandymų stovykloje Druskininkuose, konkurse dar nėra buvę. Ir vienu bandymu į pagalbą suskubę „Vilnius TECH“ universiteto mokslininkai sugebėjo padėti tašką diskusijose apie transporto priemonių komfortą. Pasitelkę specialią įrangą, jie išmatavo ir įvertino virpesius, kuriuos kelionės metu patiria kiekvienas vairuotojo vietoje įsitaisęs žmogus.
„Atmetus visus įmanomus subjektyvius vertinimus, komforto lygis priklauso nuo to, kiek vibracijos nuo kelio paviršiaus nelygumų perduodama į vairuotojo krėslą. Mes išmatavome vertikaliai veikiantį pagreitį sėdynėse zonoje ir įvertinome virpesių dažnius. Jie iš esmės ir vainikuoja automobilio pakabos inžinierių bei padangų gamintojų pastangas kelionę paversti kiek įmanoma komfortiškesne“, – teigia „Vilnius TECH“ universiteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis.
Bando pirmą kartą
Bandymas pamatuoti konkurso automobilių važiavimo komfortą ir atrasti geriausiai pasirodžiusį modelį – pirmas toks „Lietuvos metų automobilio“ paieškų istorijoje.
Važiavimo komforto matavimai yra standartizuoti ir atliekami ant vairuotojo sėdynės padėjus lanksčią 25 cm skersmens plokštę, kurios centre esančioje standžioje dalyje montuojamas akcelerometras, fiksuojantis vertikalius pagreičius. Be to, išduoda pašnekovas, matavimai buvo atliekami pasirinkus komfortišką režimą, jeigu tik automobilyje tokį gamintojas buvo numatęs.
„Vilnius TECH“ universiteto mokslininkas atkreipia dėmesį, kad žmogus jaučia tik tam tikrų dažnių (nuo maždaug 0,5 iki 80 Hz) virpesius. Būtent šiam intervalui konstruktoriai kreipia daugiausia dėmesio, nes jie tiesiogiai susiję ir su gyvybiškai svarbių vidaus organų veikla. Nors kūno reakcija į mechaninius virpesius yra labai sudėtinga, medicininiai tyrimai liudija, kad vibracija gali sutrikdyti širdies ir kraujagyslių, nervų, vestibiuliarinio aparato funkcionavimą.
Svarbu ir tai, kad efektyvus automobilyje juntamų vibracijų pažabojimas bei kelionės komforto užtikrinimas netiesiogiai susijęs su eismo saugumu. Kuo žmogus intensyviau purtomas, tuo greičiau patiria nuovargį, įsitempia, prastėja jo dėmesio koncentracija. Avarijų analizė rodo, kad net sekundinis užmigimas (vadinamasis mikromiegas) prie vairo yra viena iš dažniausių priežasčių, lemiančių skaudžias nelaimes. Net 20 proc. eismo įvykių, sukeltų užmigusių prie vairo asmenų, baigiasi mirtimi arba sunkiomis traumomis.
Vieno recepto nėra
V. Žuraulis atkreipia dėmesį, kad „Lietuvos metų automobilio 2023“ bandymų stovykloje atlikto eksperimento atveju nebuvo vertinama pakabos konstrukcija ir jos gebėjimas priversti ratus kuo tiksliau kopijuoti kelio paviršių ir užtikrinti maksimaliai gerą sukibimą, o tuo pačiu ir automobilio valdymo tikslumą.
„Pastarosiomis savybėmis pasižymi sportiniai modeliai, tačiau dažniausiai jie negali pasigirti komfortu. Teoriškai įmanoma suderinti šiuos dalykus montuojant adaptyvias, itin plačiame diapazone veikiančias, važiuokles, bet tai sudėtinga ir brangu. Mūsų matavimai tai visiškai patvirtino: itin artimo grynakraujams sportiniams automobiliams „Audi RS3“ toje pat bandymų trasoje vertikalių virpesių nuokrypio indeksas sėdynės plokštumoje buvo 1,21 m/s2, o vieno prabangiausių modelių – EQS iš „Mercedes EQ“ – 0,54 m/s2. Tai visiškai sutapo ir su subjektyviais pojūčiais, kuriuos su kolega fiksavome važiavimo metu“, – pasakoja profesorius.
Pasak jo, atsakyti į klausimą, koks receptas duoda geriausią rezultatą kalbant apie važiavimo komfortą, ganėtinai sudėtinga. V. Žuraulis sako, kad komfortišku važiavimu mėgautis leidžia ne tik pakaba, ne tik padangos standumo slopinimas, bet ir vadinamoji amortizuotoji masė bei jos inercijos parametrai. Reikšmę turi ir važiavimo greitis, kelio nelygumai.
„Kartais važiuojant pakankamai lygiu keliu gali pasirodyti, kad automobilis labai komfortiškas, o užvažiavus ant didesnių nelygumų, jis gali elgtis visiškai priešingai, – sako žinovas. – Bet automobilio reguliavimo galimybės yra labai plačios, ypač dabar, kai vis dažniau naudojamos aktyvios ir pusiau aktyvios pakabos.“
Padės atrasti saugiausią
Atlikto eksperimento rezultatus „Vilnius TECH“ mokslininkai dar turės apibendrinti, mat jie – vertinimo sistemos, skirtos saugiausio konkurso automobilio įvardijimui, dalis. Nominaciją „Metų saugiausias“ įsteigė Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“.
Ir nors visais rezultatais kol kas dalytis mokslininkai dar negali, įvertinus subjektyvius pojūčius, sako V. Žuraulis, iš viso konkurso automobilių parko išsiskyrė elektrinis „Renault Megane E-TECH“.
„Jis ir švelniau apvažiuoja kelio nelygumus, ir pakaba tyliau veikia. Taip subjektyviai pasirodė man važiuojant su kolega“, – kalba V. Žuraulis, pabrėždamas, kad objektyviems rezultatams įvertinti dar šiek tiek reikia laiko.
Bandymai persikėlė į Druskininkus
Spalio pabaigoje prasidėjęs tradicinis, jau 26-asis, konkursas „Lietuvos metų automobilis 2023“ persikėlė į Druskininkus. Čia jau antrus metus iš eilės visas 27 automobilių ir 10 komisijos narių karavanas įsikūrė moderniame Lietuvos sporto centro komplekse „Druskininkai“.
Komplekso apylinkėse konkurso komisijos nariai galės išbandyti daugybę skirtingų automobilių sistemų, patikrinti jų veikimą, surengti netikėtų testų. Pavyzdžiui, prieš metus sporto centro komplekso teritorijoje buvo surengtos improvizuotos traukos lenktynės.
Šiemet komisijos nariai čia organizuoja stabdymo efektyvumo testus drauge su „Vilnius TECH“ universiteto mokslininkais, taip pat patikros laukia keturiais ratais varomų modelių. Ieškant geriausio metų automobilio bus patikrinti automobilių ergonominiai sprendimai, išmatuota, kiek triukšmo būna salone važiuojant, atlikti kiti bandymai. Kad bandymų sąlygos būtų vienodos, visi konkurso dalyviai „apauti“ vienodomis žieminėmis „Continental“ padangomis.
Smalsuoliams progų pamatyti į garbingus apdovanojimus pretenduojančius automobilius išties nemažai. Lapkričio 10-ąją laukia specialus susitikimas su Druskininkų gyventojais, galėsiančiais ne tik paklausyti įdomiausių pasakojimų apie nuotykius iš konkurso istorijos, bet ir laimėti galimybę išbandyti konkurso modelius.
O lapkričio 16-ąją sostinėje, Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) laukia pirmą kartą Lietuvoje organizuojama automobilių technologijoms, inovacijoms ir pramonei skirta konferencija „Plug-in 2022“. Visą dieną truksiančiame renginyje bus aptartos pačios aktualiausios ir įdomiausios temos, pradedant visai pramonei grėsme tapusiais programišiais ir savavaldžiais automobiliais, baigiant klausimais, ar ateityje dar turėsime galimybę vairuoti bei kaip atrodys tai, ką turėsime vadinti automobiliais.
Visi konkurso nugalėtojai paaiškės iškilmingame renginio finale prabėgus mėnesiui nuo starto, lapkričio 25-ąją.
