Techninėms elektromobilių charakteristikoms sparčiai gerėjant ir tirpstant skirtumams nuo vidaus degimo variklius turinčių automobilių, lieka vis mažiau argumentų, kodėl planuojant permainas šeimos transporto parke, pirmenybę reikėtų teikti benzininiams ar dyzeliniams analogams. Iš esmės, likęs tik vienas klausimas: kaip įkrauti elektra varomos mašinos bateriją nesinaudojant vis dar labai kuklia ir nepatogia viešąja infrastruktūra?
Atsakymų paieškos tradiciškai baigiasi saulės jėgaines įsirengti siūlančių bendrovių pasiūlymų analize ir bandymais užčiuopti optimalų kainos – kokybės santykį. Ši tema narstyta ir „Lietuvos metų automobilio 2022“ bandymų stovykloje. Tradiciniame „Technologijų vakare“ pranešimą apie mūsų šalyje gaminamus saulės modulius skaitė bendrovės „Solitek“ direktorius Julius Sakalauskas, o vėliau pakvietė apžiūrėti kaip jie gaminami.
„Automobilininkams suprantamiausias saulės jėgainės pristatymas – palyginimas su tripleksu: iš dviejų stiklo lakštų su jungiamuoju polimero sluoksniu suklijuotas priekinis mašinos langas. Tokia konstrukcija pasižymi itin dideliu atsparumu mechaniniam poveikiui. Net sudužus šukės lieka prilipusios prie plėvelės, todėl apsaugo nuo sužeidimų automobilio salone esančius žmones – apie tai, kuo ypatingos saulės jėgainės, pasakojo bendrovės „Solitek“ direktorius Julius Sakalauskas.
Anot jo, saulės elementus įklijavus tarp dviejų stiklų, taip pat pasiekiamas išskirtinis tvirtumas, užtikrinantis ilgaamžiškumą ir suteikiantis galimybę naudoti juos vietoje stogo dangos.
„Esam atlikę eksperimentą ir saulės modulį pervažiavom automobiliu; po to jis kuo puikiausiai dirbo“, – dėstė J. Sakalauskas.
Brangūs ar pigūs?
Anot pašnekovo, tokios konstrukcijos saulės moduliai vadinami brangiais, bet, pastebi jis, nuo esą pigių – turinčių vieną stiklo sluoksnį ir apsauginę plėvelę iš apačios – skiriasi daugiau simboline suma.
Skaičiuojama, kad galutinė sąmata, kurioje yra įskaičiuotas ir jėgainės montavimas bei instaliavimas į elektros tinklą, skiriasi 7-15 proc.
„Turint galvoje, kad variantas su dvigubu stiklo sluoksniu gali tarnauti mažiausiai 30 metų (tokiam laikotarpiui teikiama garantija, tačiau ilgaamžiškumo eksperimentai rodo, jog kokybiški saulės moduliai tarnauja apie 50 metų ir pagamina iki 70 proc. daugiau elektros), o esą pigus variantas – maždaug 12-20 metų, todėl brangesni moduliai atrodo esantys kur kas racionalesnis pasirinkimas“, – kalbėjo J. Sakalauskas.
Po modulį pakavimui – kas 40 sek.
Tiesa, pats gamybos procesas, kai saulės šviesą į elektros energiją konvertuojantys elementai surenkami, lituojami ir laminuojami, praktiškai niekuo nesiskiria. Keleto pakopų kokybės kontrolės mechanizmas ir testavimas, identiškas. Tas pats yra ir su efektyvumu – skiriasi tik saulės modulių ilgaamžiškumas.
„Solitek“ gamykloje sumontuotu konvejeriu vieno saulės modulio kelionė (jei neaptinkamas koks nors nukrypimas nuo standarto) nuo starto iki finišo užtrunka apie 1 val. 40 min. Tačiau fiksuojamo broko ar kosmetinių defektų kiekis pastaraisiais metais yra daugiau simbolinis, todėl produkciją pakuojanti ir siuntimui pas užsakovus ruošianti grandis naują saulės modulį gauna vidutiniškai kas 40 sekundžių.
Standartinio galingumo 10 kW saulės jėgainė (įsirengiant tokio galingumo elektrinei valstybė skiria iki 30 proc. sąmatos siekiančią paramą) atsiperka maždaug per 7 metus – t. y. apytikriai 20 proc. investicijų grąža. Turint elektromobilį ar naudojant daug elektros energijos, saulės jėgainės atsiperkamumas dar didesnis, tikina saulės modulius gaminančios bendrovės vadovas.
Šiemet „Lietuvos metų automobilio“ rinkimuose iš 31 dalyvavusio modelio net 11 buvo varomi vien tik elektra. Pridėjus iš tinklo įkraunamus hibridinius modelius, elektra važiuoti galinčių automobiliu buvo mažiausiai pusė.
Tradiciškai renkant „Metų automobilį“ išrenkamas ir geriausias metų elektromobilis. Šiemet juo tapo „Hyundai IONIQ 5“ modelis.