Citroen C5 X – 6 balai
„Citroen“ sugrįžo. Didelis, ekscentriškas, ir labai komfortiškas. Toks, koks turi būti tikras prancūzas. Ir kitose srityse jis niekur nenuvilia.
Jis kitoks. Universalas, krosoveris, kupė, hečbekas ir dar bala žino kas viename. Įdomaus dizaino. Bet tikrai didelis ir erdvus. Viduje kokybiškas. Ir technologiškai pažangus. Naujos kartos multimedija greita, graži bei gera. Prancūzai susidraugavo ir su ergonomika.
O jau važiavimo komfortas – kito lygio. Šis vidutinės klasės automobilis važiuoja taip komfortiškai, kaip gerokai brangesni „Premium“ SUV su orinėmis važiuoklėmis. Už tai reikia dėkoti amortizatoriams su dvigubais hidrauliniais slopintuvais. O hibridinių versijų važiuoklė dar prašmatnesnė. Avangardinis stilius, komfortas, tyla viduje, tai tikras „Citroen“. Ir geriausia tai – kad netgi greičiau įlėkus į posūkį nieko blogo nenutinka. Jis gerai vairuojamas. Važinėjau su juo gana nemažai ir nelabai radau prie ko prisikabinti. Tikrai mėgavausi.
Norėjau jam skirti dar daugiau balų. Bet pastebėjau, kad to 1,6 litro 180 AG benzininio variklio, kurį turėjome bandomajame modelyje nebeliko kainoraštyje. O jis tikrai puikiai tiko prie automobilio. Galingas, tolygus ir ekonomiškas. Tos ES taršos normos… Šiuo metu galima užsisakyti tik per silpną 1,2 litro benzininį arba brangų įkraunamą hibridinį variantą. Bet pardavėjai patikino, kad versijų su 1,6 litro motorais užsisakė pakankamai ir jų Lietuvoje artimiausiu metu dar bus. Ir už labai patrauklią maždaug 40 tūkst. Eurų kainą.
Dėl to „Citroen“ vis vien išlieka mano favoritu šiuose rinkimuose. Pats tuo dar prieš gerą mėnesį nebūčiau patikėjęs, bet mano požiūriu C5 X šiemet labiausiai nusipelnė „Lietuvos metų automobilio“ titulo: didelis, erdvus, kokybiškas, komfortiškas, gerai įrengtas ir labai racionaliai įkainotas. Nekreipkite dėmesio į ženklelį. Išbandykite. Nustebins.
EQS iš Mercedes EQ – 1 balas
Jam nieko įrodinėti nereikia. Kone kiekvienais metais „Metų automobilio“ rinkimuose būna vienas kosminis erdvėlaivis, kuris perrašo taisykles, pakeičia suvokimą, kaip turi važiuoti automobiliai, bet pažiūrėjus į kainą, kuri lygiuojasi ne į kitus automobilius, o į nekilnojamą turtą, negali jo statyti „Lietuvos metų automobiliu“.
Būtent toks yra EQS. Prašmatni ateitis šiandien. Tačiau daugumai – neįperkama.
Honda Civic – 5 balai
Puikiai padarytas senos kartos automobilis. Dabar gamintojai labai stengiasi vilioti pirkėjus stebindami dizaino sprendimais, technologijomis ir kuria kosminius erdvėlaivius. O „Civic“ nustebina paprastumu. Atsisėdi – ir viskas vietoje, aišku, patogu. Nieko nereikia mokytis ar ieškoti. Itin ploni statramsčiai suteikia tokį matomumą, kokio automobiliuose gerą dešimtmetį nematėme. Ir erdvės šiame kompaktiniame hečbeke tiek daug, kad šeimyniniai krosoveriai tyliai rūko kamputyje.
Pradėjus važiuoti nustembi dar labiau. „Civic“ yra hibridinis, ir galią ratams atiduoda per bepakopę transmisiją. Iš patirties sakau, kad tai nėra man itin patinkanti pavaros sistema. Bet čia japonai kažkaip sugebėjo viską sukalibruoti puikiai. Ji veikia sklandžiai, užtikrina gerą dinamiką ir mažas degalų sąnaudas. Važiuoklė ir vairo mechanizmas teikia džiaugsmą, net nesinori išlipti iš automobilio. Ir jokių kompromisų komfortui.
Vienuoliktosios kartos „Civic“ yra brangus. Bet tikrai vertas prašomų pinigų labiau, nei dauguma krosoverių. Puikus gerų savybių derinys. Aukščiausio balo jis iš manęs negauna tik dėl technologijų. Šiandien jos yra svarbu, ir čia jis nusileidžia varžovams.
Lexus NX – 2 balai
Pagaliau „Lexus“ padarė automobilį, kuris kaip lygiavertis varžovas gali stoti į kovą su vokiškais „Premium“. Gerai važiuoja, neblogai valdosi, turi nuostabų saloną ir pagaliau – normalią multimediją. Įkraunamas hibridas stebina efektyvumu ir vien elektra nuvažiuojamu atstumu.
Geras automobilis, vis tik „Premium“.
Lietuviai mėgsta „Premium“, bet naujų automobilių rinkoje masės renkasi paprastesnius automobilius. Na, ir valdiklių ant vairo veikimas tikrai erzina. Dėl to – 2 balai.
Peugeot 308 – 4 balai
„Peugeot“ jau ne tik žodžiais rodo, kad nori būti „Premium“. Išskirtinis, akį traukiantis dizainas, modernus ir jaukus salonas, kokybiškos medžiagos, gera multimedija, o ir važiuoja jis labai solidžiai. Tikrai sudaro prašmatnaus automobilio įspūdį.
Skyriau vienu balu mažiau nei „Hondai“ dėl erdvės salone, prancūzai vis pamiršta apie sėdinčiuosius gale, ir variklių pasirinkimo. Vidaus degimo varikliai silpnoki, o įkraunami hibridai smagūs, bet kainuoja „karvę“ ir nėra patys efektyviausi.
Renault Megane E-Tech – 5 balai
Geriausias ne tik „Megane“, bet ir „Renault“, kokiu teko važinėti. Prancūzai labai išmaniai išnaudojo labai kompaktišką kėbulą. Jame tilpo didelė baterija, o erdvės tiek pat, kiek ir VW ID.3 ar „Cupra Born“ modeliuose, nors tie yra gerokai didesni už „Megane“. Elektros pavara verta pagyrimų dėl savo efektyvumo ir greito 22 kW AC įkrovimo. Salonas – vėlgi, kokybiškas lyg aukštesnės klasės automobilio, o „Renault“ sprendimas integruoti „Android Automotive“ multimediją kitiems gamintojams galėtų sakyti „Gal jūs jau baikit kurti savo sistemas ir įdėkit specialistų sukurtą produktą“.
Mano manymu, nežiūrint į kito lygio „Mercedes“ elektromobilius – šiemet tai geriausias rinkoje pasirodęs įperkamas elektromobilis.
Kam skirti daugiausiai balų, rinkausi tarp „Renault“ ir „Citroen“. „Megane E-Tech“ Lietuvos keliams gali pasirodyti kiek per kietas. Ir turi kelis kitus mažus, bet erzinančius niuansus, kaip pavyzdžiui, kvailą bagažinės atidarymą ar nepatogų telefono išėmimą iš belaidžio įkrovimo vietos. Na, ir „Citroen“ už panašius pinigus siūlo gerokai daugiau automobilio, nei „Renault“.
Tačiau jeigu dabar sugalvočiau sėsti į elektromobilį – savo pinigus mokėčiau už „Megane E-Tech“ ir ja tikrai džiaugčiausi.
Toyota Corolla Cross – 2 balai
Nė neabejoju, kad šis modelis poros metų bėgyje bus tarp perkamiausių naujų automobilių Lietuvoje. Lietuviai mėgsta „Toyota“, o ir ji pati puikiai tinka nelygiems keliams. „Corolla Cross“ važiuoklė labai komfortiška. Hibridas valgo nedaug benzino. O šis – pagaliau ir gerai traukia. Šis modelis pagaliau gavo naują multimediją, kuri nebeatrodo, kad būtų iš 2008-ųjų.
Tačiau „Toyota“ vis vien nesugeba suteikti naujo automobilio įspūdžio. Įlipus į saloną jautiesi atsisėdęs ne į naują, o į kokių 2016-ųjų metų mašiną. Na, bent ergonomika gera, viskas aišku, ir po ranka. Hibridas ekonomiškas ir dinamiškas, bet vidaus degimo variklis vis vien dirba garsiai, o garso izoliacija magistralėse džiugina tik žiemą. Vasarą greičio ribojimui pakilus iki 130 km/val, toks greitis tampa nebekomfortišku.
Tai yra gera „Toyota“, kuri važiuos be problemų negesdama šimtą metų. Bet šis modelis vis vien parodo, kad japonai investuoja į inžineriją, o ne vartotojo patirtį.
