Lietuvos metų automobilio rinkimuose, kurie mūsų šalyje vyksta jau dvidešimtą kartą, renkamas ne tik pats geriausias – skiriama ir daugybė kitų nominacijų. Vieną jų dešimties žurnalistų komisijai rinkti padeda ir profesionalūs sportininkai. Jie komisijai padės apsispręsti skiriant sportiškiausio automobilio prizą.
Nors sportiškiausias automobilis renkamas jau ne pirmus metus, šiemet šį prizą įsteigė BTV laida „Autopilotas“.
„Karts nuo karto išgirstame, kad žurnalistai nieko nesupranta ir nenusimano. Dėl to į pagalbą pasikvietėme tikrus profesionalus, galbūt tai nutildys nepagrįstas diskusijas,“ – juokauja „Autopiloto“ laidos vedėjas Ramūnas Fetingis.
Savaitgalį į Šiaulių vairuotojų rengimo centrą atvyko automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius, vienas labiausiai patyrusių žiedinių lenktynių specialistų ir vienas greičiausių ralio lenktynininkų, Lietuvos automobilių sporto meistras Ramūnas Čapkauskas, vienas greičiausių ralio lenktynininkų Martynas Samsonas ir Europos ralio-kroso čempionate jau antrus metus lenktyniaujantis Ernestas Staponkus.
Organizatoriai sąmoningai pakvietė skirtingų sporto šakų atstovus, kad jie pagal savus kriterijus įvertintų, kurie automobiliai, jų nuomone, yra labiausiai verti sportiškiausio automobilio prizo.
Trys pretendentai į sportiškiausio automobilio titulą
Į sportiškiausio automobilio titulą iš 35 automobilių buvo atrinkti tik trys: „Alfa Romeo Giulia“, „Ford Focus RS“ ir „Maserati Levante“.
„Giulia“ debiutavo tik prieš pat konkursą ir tai, anot Italijos gamintojo, bus vienas geriausiai valdomų sedanų savo klasėje. Būtent dėl to „Alfa Romeo“ konstruktoriai pasirinko gaminti automobilį, varomą galiniais, o ne priekiniais ratais. Tačiau norintys gali užsisakyti ir visais ratais varomą versiją.
„Focus RS“ yra galingiausias visų laikų „Focus“ modelis. „Ford“ koncernas pagamino tikrą ralio fanų vertą automobilį – visi varantieji ratai ir net 350 AG variklio galia.
„Maserati“ pirmą kartą savo istorijoje pagamino padidinto pravažumo automobilį. Tačiau nesportišku jo pavadinti neįmanoma, nes automobilį varo 3,0 litrų darbinio tūrio variklis su dviem turbinomis, kurio galia – net 430 AG.
Lenktynininkai visų trijų kandidatų valdymo savybes galėjo įvertinti ne tik pasivažinėję Šiaulių vairuotojų ruošimo centre esančioje trasoje, bet ir ant specialios slidžios dangos.
Įdomu, kad paklausti, koks jų nuomone turėtų būti sportiškiausias automobilis, visi keturi profesionalai vienu balsu pirmiausia įvardijo automobilio valdomumą ir tik po to jo galią.
„Man svarbiausia, kaip automobilis yra valdomas, nes tai yra pagrindinė jo savybė, parodanti sportiškumą. Aišku, įdomu ir kaip veikia elektroninės sistemos, kiek jos maišo ir kiek padeda vairuotojui greičiau įveikti posūkius,“ – sakė „ES Motorsport“ komandos lenktynininkas E.Staponkus.
„Pirmiausia valdomumas, o po to stabdymo savybės. Nes sportiškas automobilis turi ne tik greitai važiuoti, bet ir mokėti stabdyti,“ – Ernestui antrino automobilių sporto treneris J.Dereškevičius.
„Žinoma, galia irgi labai svarbi, juk koks sportinis automobilis, jeigu jis neturi galios,“ – juokėsi automobilių sporto meistras R.Čapkauskas.
„Man tai svarbiausia kaip automobilis elgiasi kelyje ir kiek jis klauso vairuotojo komandų. Manau, kad sportiškiausias automobilis turi be kompromisų paklusti tam, kaip jį valdo vairuotojas,“ – sakė „Samsonas Motorsport“ komandos lenktynininkas M.Samsonas.
Kas iškovos sportiškiausio automobilio titulą, dešimties apie automobilius rašančių žurnalistų komisija paskelbs kartu su kitais nominacijų nugalėtojais gruodžio 10 d. Sportiškiausias Lietuvos metų automobilis gaus unikalų prizą, kurio centre bus įkomponuotas tikras originalus lenktyninio automobilio sekvencinės pavarų dėžės krumpliaratis, išmontuotas iš ne vienerias lenktynes laimėjusio automobilio.
