Ko gero mėgstamiausias mūsiškių ralio meistrų oksimoronas skamba taip: „Čia ne šachmatai. Čia galvoti reikia“. Ir iš tiesų – neadekvatūs, impulsyvus ar emocijomis pernelyg atskiesti sprendimai ralio trasose geriausiu atveju reiškia prarastas pozicijas, o blogiausiu – sukultus automobilius ir kvapą gniaužiančias remonto išlaidas. Ar įmanoma to išvengti? „Viada Press Ralyje 2019“ dalyviams savo patirtis atskleidžia vienas labiausiai patyrusių ir tituluotų Lietuvos lenktynininkų Ramūnas Čapkauskas.
„Tiesą sakant universalių receptų, kaip atsisėdus į sportinį automobilį ir stojus į rimtų varžybų startą „nepriskaldyti malkų“ nėra daug. Esu susidūręs su daugybe atvejų, kai treniruotėse aptari visus kertinius dalykus, susijusius su lenktynėmis, ir, atrodo, vyrukas kuo puikiausiai supranta ką kaip reikės daryti. Tačiau vos tik užsideda šalmą ir pamato gęstančius starto šviesoforo signalus – tarsi tampa kitu žmogumi. Adrenalino antplūdis ir stresas daro didžiulį poveikį net nesudėtingų uždavinių sprendimui. Vienų judesiai tampa sukaustyti ir lėti, kiti atvirkščiai – spaudžia gazą iki dugno, nors situacija reikalauja kitokios elgsenos. Pačios didžiausios komplikacijos beveik visuomet nutinka tuomet, kai sportininkas peržengia jam pažįstamos teritorijos riboženklius ir imasi manevrų vairačiu ar pedalais dorai nežinodami, koks veiksmas, kokį atoveiksmį sukels“, – pastebi R. Čapkauskas.
Nuo aštuonerių metų kartingo, žiedinių lenktynių ir ralio trasose pergales skynęs sporto meistras teigia, kad net ir perpratę sportinio vairavimo abėcėlę ir nepriekaištingus įgūdžius trasoje demonstruojantys pilotai pradeda daryti vaikiškas klaidas pajutę didelį konkurentų spaudimą.
„Praėjusiais metais Lietuvos čempionate dominavęs pasiutusiai greitas Vaidotas Žala neseniai Latvijoje vykusiame Europos ralio čempionate keletą kartų praslydo posūkius ir „netilpo“ trasoje nes analogiško pajėgumo automobiliais tokiu pat tempu lėkė dar keletas varžovų. Tokiais atvejais gelbsti tik solidus varžybose „greitų“ kilometrų bagažas, kai beveik visos įmanomos situacijos būna patirtos ir reaguojama intuityviai“, – vardija R. Čapkauskas.
Įdomu, kad į automobilių sporto profesoriumi tituluojamo Jono Dereškevičiaus globą Ramūnas pateko jau būdamas brandus pilotas, todėl apie automobilio valdymą ar trajektorijų konstravimą kalbėti nebereikėjo. Nepaisant to emocinės pusiausvyros radimo bei dėmesio koncentracijos pamokas ralio ir žiedo meistras tebevadina išskirtinai svarbiomis.
„Pokalbiai prieš pajudant į startą, elementarių patarimų ir elgsenos modelių vardijimas beveik visuomet suveikdavo kaip savotiškas užprogramavimas. Trenerio buvimas šalia, tinkamas motyvavimas ir „dantų užkalbėjimas“ visus sportininkus veikia labai pozityviai. Svarbu ir tai, kad kiekvienam lenktynininko brendimo etapui reikia skirtingų „raktažodžių“, padedančių jam varžybose judėti didžiausiu įmanomu tempu. Bandymai peršokti keletą greitėjimo laiptelių vienu šuoliu dažniausiai baigiasi įvairiais incidentais, brangiai kainuoja ar netgi pakerta pasitikėjimą savo jėgomis. Mano rekomendacija – neiti „va bank“, pajusti ką gali automobilis ir tas galimybes išnaudoti“, – dėsto Ramūnas.
Ralio ir žiedo guru taip pat pataria ruošiantis lenktynėms susilaikyti nuo pagundos tobulinti standartinių automobilių sportiškas versijas, atjunginėti ABS ar dinaminio stabilumo sistemas, stengtis didinti variklio galią. Daugeliu atvejų rezultatai augs kur kas sparčiau daugiau laiko ir energijos skiriant treniruotėms.
Ralio dalyvių pasiruošimo startui akimirkos – žemiau.
