Elektra varomi automobiliai pristatomi kaip išeitis, leisianti sumažinti aplinkos taršą. Valstybės kuria ir skatinimo, ir raginimo pereiti prie tvaresnio transporto modelio sistemas, perspėja apie apribotas galimybes įvažiuoti į kai kurias zonas miestuose, džiugina siūlomomis lengvatomis įsigyjant netaršų transportą. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad automobilių parko reformą reikėtų pradėti mažais žingsneliais ir aktyviau diegti išmanius sprendimus.
Išmaniąsias įkrovimo stoteles gaminančios ir valdančios įmonės „Inbalance“ strateginio bendradarbiavimo vadovas Arnoldas Dapkus, paklaustas, ką daryti tiems, kas planuoja virsmą iš vidaus degimo variklių į elektros motorus, pirmiausia pataria nesiversti per galvą ir pradėti nuo pilotinio projekto su keliais elektromobiliais.
„Šiuo metu Lietuvoje elektromobiliai sudaro mažiau nei 1 proc. visų automobilių, tad jei kokia nors įmonė pradėtų nuo 5 proc. savo autoparko, jau būtų didelis žingsnis. Palanku tai pradėti įmonėms, kurių transportas važinėja miestuose (pavyzdžiui, kurjeriai, verslas, išvežiojantis siuntas ir prekes į galutinius taškus, įvairių paslaugų tiekėjai, meistrai, važinėjantys į objektus mieste ir kt.) ir per dieną nuvažiuoja apie 100 kilometrų“, – vardino A. Dapkus.
Be to, pasak jo, reikėtų nusiteikti ir tam, kad planuoti reikės labai daug. Tad nusprendus įsigyti elektromobilių, reikia pagalvoti ir apie įkrovos stotelių tiekėją. Ekspertas pataria rinktis tas įmones, kurios galės teikti duomenis analizei: nurodyti įkrovimo sesijų skaičių, energijos suvartojimo pikus, vidutinę krovimo galią bei trukmę, laiką, praleistą prie stotelės.
„Tik sekdami savo įmonei aktualius parametrus ir įkrovimo įpročius nuo pat pradžių, galėsite kryptingai planuoti tolimesnę plėtrą ir didesnio masto automobilių su vidaus degimo varikliais keitimą į elektromobilius. Nepamatuota plėtra gali kainuoti labai brangiai, kai jau nuspręsite žengti tolimesnius žingsnius, o realių duomenimis grįstų savo poreikių dar nežinosite“, – perspėjo A. Dapkus.
Paneigė populiarius mitus
Ekspertas dažnas kalbas, kad daugelis pastatų Lietuvoje transporto parko elektrifikacijai nepritaikyti, nes jų prievadai – per silpni, energijos trūksta, siūlo vertinti atidžiai. Iššūkių tikrai egzistuoja, tačiau jie yra greitai įveikiami, jeigu taikomos pažangios technologijos, tad komercinio transporto parkai gali būti efektyviai modernizuoti. Anot jo, kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai, mat realybė tokia, jog 90 proc. paros laiko pastatuose naudojama vos trečdalis jo elektros tinklų potencialo.
„Visa kita – rezervas, numatytas retiems pikams. Tačiau tikrojo užimtumo informacija dažnai neprieinama, jos niekas neseka, todėl einama plėtros keliu, kuris ir labai brangus, ir netvarus. Išmanus kelias būtų įkrauti elektromobilius tada, kai įvadas mažiau apkrautas, o kai pasiekiami pikai – krovimo galią sumažinti. Ir visą tai daryti realiu metu, sekundžių tikslumu“, – komentavo A. Dapkus.
Dar vienas gajus mitas, esą, elektrifikuoti transporto parko neįmanoma, mat neatlaikys elektros tinklai. Tačiau mitas susijęs tik su dalimi problemos. Anot jo, su elektros energijos gamyba problemų nebus – pasigaminsime, atlaikys ir pagrindinės elektros magistralės.
„Su problema susiduriame priėję elektros skirstymo tinklą. Tai yra paskutinė tinklo grandis, kuria elektra jau pasiekia kiekvieną vartotoją. Tačiau minėtus balansavimo sprendimus galima perkelti ir į aukštesnį lygį – balansuoti ne tik tarp stotelių ar su vienu konkrečiu pastatu, bet per elektromobilių įkrovimą padėti balansuoti skirstomąjį tinklą. Tai galima daryti įvairiu masteliu, pradedant nuo vienos transformatorinės, kylant iki rajono ar miesto lygmens. Tokie technologiniai sprendimai galimi, „Inbalance“ su partneriais jau dirba su pilotiniais bandymais Vilniuje, kurie sprendžia būtent šią problemą“, – pabrėžė ekspertas.
Gera pradžia – 100 km
Anot A. Dapkaus, įmonei, nusprendusiai elektrifikuoti dalį savo transporto parko, gera pradžia yra automobiliai, per dieną mieste galintys nuvažiuoti apie 100 kilometrų.
„Jei kalbame apie lengvąjį krovininį transportą, tikrai rastume nemažai verslų ir sektorių, kurie ir atitinka 100-200 km kartelę, ir kurie tikrai nedirba 24 valandas per parą“, – tikino jis, primindamas, kad vien šiemet prasidėjusiame „Lietuvos komercinio automobilio 2022“ konkurse iš dvylikos lengvųjų komercinių automobilių – keturi varomi vien tik elektra ir galintys įveikti jo minėtą atstumą.
Tokiu atveju, sakė ekspertas, įmonės galėtų dirbti naudodamos tik naktinį krovimą, arba dviejų įkrovimo per dieną ritmą, kai vairuotojas ryte pasiimtų per naktį įkrautą automobilį, o per pietus ar išvežiojęs krovinius grįžtų įsikrauti baterijų į bazę visai likusiai dienai. Jo žodžiais tariant, svarbiausia verslui žinoti dienos poreikius, įveikiamą ridą ir būtent pagal sumodeliuoti galimus įkrovos scenarijus.
„Jeigu automobilis per dieną nuvažiuoja apie 100 – 200 km, užteks tik vienos krovimo sesijos per naktį. Jeigu daugiau, reikia planuoti papildomą įkrovimą pietų pertraukos ar krovinių papildymo metu. Galbūt dienos krovimo sesijai gali reikėti greitojo įkrovimo stotelių ir bendras įkrovimo profilis bus šių abiejų mišinys. Tačiau pagrindu turėtų būti vidutinio greičio AC krovimas – jis pranašesnis dėl savo galios balansavimo potencialo ir infrastruktūros kaštų. Greitasis krovimas – įranga, infrastruktūra, galia – atsieina mažiausiai penkis kartus brangiau“, – skaičiavo pašnekovas.
Pasak jo, įkrovos metu „kapsinčius“ pinigus, mat automobilis stovi, atpirkti gali kiti privalumai. Pavyzdžiui, elektromobiliai lėčiau nuvertėja, turi didesnę likutinę vertę, jų techninė priežiūra kainuoja pigiau bei yra paprastesnė, gedimai – retesni. Be to, šiandien vis dar galima važiuoti dalimi viešojo transporto eismo juostų bei taip išvengti spūsčių, o elektra varomas transporto priemones nemokamai parkuoti mieste. Visa tai padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų ilguoju laikotarpiu.
Renka iš dvylikos modelių
Šalyje prasidėjo tradicinis nuo 2016 m. organizuojamas „Lietuvos komercinis automobilis 2022“ konkursas, kuriame – gausiausias dalyvių skaičius per visą renginio istoriją. Savo gaminius šiemet 11 komisijos narių vertinimui pristatė net devyni skirtingi automobilių gamintojai, iš viso į garbingus titulus pretenduoja 12 lengvųjų komercinių automobilių. Net trečdalis automobilių parko – elektriniai.
Konkurse šiemet vertinami šie modeliai (abėcėlės tvarka):
„Citroen E-Jumpy“
„Iveco Daily“
„Fiat E-Ducato“
„Mercedes-Benz Citan“
„Opel Movano Van“
„Opel Combo-E Cargo“
„Peugeot Expert Electric“
„Renault Kangoo Van“
„Renault Trafic Van“
„Toyota Proace E“
„Volkswagen Multivan“
„Volkswagen Caddy“
Konkurso finalas, kuriame paaiškės visų nominacijų laimėtojai, numatytas gegužės 11 dieną.