Vykstant „Lietuvos komercinio automobilio 2022“ konkursui, jo komisijai tenka atlikti ne tik praktines užduotis tikrinant automobilių valdymo savybes bei įrangą, bet ir spręsti teorinius uždavinius vertinant automobilių išlaikymo kaštus. Komerciniai automobiliai naudojami darbui, kitaip tariant, prisideda prie įmonių pelno siekimo, tad neretai lemiamu svertu sprendžiant, kokį modelį pirkti, būna ne konkretaus modelio kaina, o jo išlaikymui tenkančių išlaidų dydis.
Jau ketvirtąjį kartą šalyje surengtose geriausio Lietuvos komercinio automobilio paieškose šiemet dalyvauja dvylika automobilių, iš kurių net trečdalis, keturi, yra varomi vien tik elektra. Ne paslaptis, kad kaštų skaičiavimų lentelėje pastarieji pasirodytų bene geriausiai, bet kol kas tai toli gražu nėra sprendimas, tinkantis visoms įmonėms, pabrėžia žinovai.
„Mes ne tik pristatome naujausias tendencijas, technologijas ir modelius, bet ir padedame apsispręsti toje sferoje, kur vieno nuvažiuoto kilometro kaina – bene svarbiausias rodiklis“, – apie dilemą, iškylančią verslui renkantis automobilį, kalba konkursą organizuojančio Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.
Beveik pusė kaštų – dėl duslintuvo
Skaičiuojant vidaus degimo varikliais varomų komercinių automobilių išlaikymo išlaidas, galima įvardinti iškalbingą statistiką. Paklaustas apie tai, kas sudaro didžiausią tokiems automobiliams tenkančių išlaidų dalį, konkurso komisijos narys bei „SIXT Lietuva“ pardavimų vadovas Valdas Stanislovaitis nesuabejojęs atsako: „Degalai. Jie sudaro 40 procentų išlaidų.“
Antroje vietoje išlaidų lentelėje galima rasti nusidėvėjimą, kuris sudaro 20 procentų. Kapitalo kaštai sudaro dešimtadalį, o visos kitos išlaidos, tokios kaip draudimas, padangos, mokesčiai ar remontas, bendrai sudaro likusius trisdešimt procentų. Žinoma, išlaidos tokiems dalykams, kaip remontas, auga priklausomai nuo automobilio amžiaus ir ridos.
Kadangi didžioji dalis išlaidų, kurias tenka patirti vidaus degimo varikliais varomus automobilius valdančioms įmonėms, yra sudeginamos degalų pavidalu, rinkos žinovas nesunkiai įvardino ir automobilius, kurie išlaikomi pigiausiai.
„Vienareikšmiai pigiausiai išlaikomi yra elektromobiliai. Vienas gamintojas priežiūros lentelėje net paliko tuščius tarpinius stulpelius, nurodydamas 174 eurų išlaidas, kurios būtų patirtos pasiekus 300 tūkst. km ridos ribą. Tai panašu į tiesą, nes, pavyzdžiui, tokie gamintojai, kaip „Tesla“ iš viso nereikalauja vykti į autoservisą periodiniams priežiūros darbams, o pateikia tik rekomendacijas dėl stabdžių skysčio ar salono filtro keitimo kas dvejus metus“, – sako V. Stanislovaitis.
Tiesa, kalbant apie elektromobilius neišvengiamai tenka paminėti ir tai, kad dar ne visos įmonės gali sau leisti tokius naudoti. Pagrindinė to priežastis tikrai nėra didesnė jų kaina – tai gana greitai amortizuoja valstybės teikiama parama bei mažesnės eksploatacinės išlaidos. Elektromobilių savybės važiuojant užmiestyje ir vis dar neišvystyta įkrovimo stotelių infrastruktūra kai kuriuose regionuose užkerta kelią naudotis tokiais automobiliais kompanijoms, kurioms tenka įveikti didelius atstumus užmiestyje.
Nors geriausio komercinio automobilio šiemet ieškanti komisija bando tik pačius naujausius gamintojų pristatytus modelius, V. Stanislovaitis komentuoja ir šių automobilių išlaikymą lyginant su senesniais modeliais.
„Sunku pasakyti, ar naujų automobilių išlaikymas atpigo, nes auga ir išlaidos servisui, taip pat pastebima, jog gamintojai naujesniems modeliams skaičiuoja mažesnį naudojimo resursą. Vis dėlto, jei įvertinsime prastovas autoservise, galbūt galima būtų teigti, jog nauji modeliai ten turi užsukti rečiau. Taip pat naujesni automobiliai eikvoja mažiau degalų“, – privalumus vardina specialistas.
Pirkti – ne visada geriausia
Priimant sprendimą dėl to, ar automobilį pirkti, ar naudotis veiklos nuoma, verslo atstovai turėtų įvertinti ne tik tiesiogiai su automobiliais susijusius kaštus, bet ir netiesioginę naudą, kurią gaus verslas. Bene pirmasis ir ryškiausias veiklos nuomos privalumas, tai mažesnės momentinės išlaidos ir fiksuoti mėnesiniai kaštai. Dėl to investicijas, kurios būtų reikalingos transporto įsigijimui, galima nukreipti į tiesioginę veiklą. Taip pat nereikia rūpintis kitomis, su automobilio eksploatavimu susijusiomis, išlaidomis, tokiomis kaip priežiūra, remontas, padangos ir jų keitimas, sandėliavimas, draudimas ir panašiai.
Kalbėdamas apie skirtingas galimybes įmonėms įgyti transporto priemones, V. Stanislovaitis pažymi, kad pasirinkus vieną transporto nuomos bei susijusių paslaugų tiekėją, galima gerokai sumažinti įmonės sąnaudas, reikalingas autoparko administravimui.
„Tokiu atveju visi klausimai, susiję su transportu, bus sprendžiami skambinant vienu numeriu ar rašant laišką vienu ir tuo pačiu adresu. Tai taip pat palengvina ir buhalterijos darbą, nes per mėnesį tenka apmokėti tik vieną sąskaitą“, – vardina ekspertas.
Įprastai, didesnius automobilių parkus valdančios įmonės, turi skirti nemažą dalį vidinių resursų tam, kad tokie dalykai, kaip automobilių techninė apžiūra bei priežiūros darbai būtų atlikti laiku, visi automobiliai būtų apdrausti bei „apauti“ tinkamomis naudoti sezoninėmis padangomis. Tiesa, tai tik nedidelė dalis darbų, tenkančių už automobilių ūkį atsakingam skyriui, kuriuos galima perkelti ant veiklos nuomą teikiančios įmonės pečių. Be to, akcentuoja ekspertas, kai kurios veiklos nuoma besiverčiančios įmonės siūlo ir sprendimus, kaip valdyti automobilių parką realiu laiku, integruoti jį į klientų apskaitos sistemas ar pan.
Dažniausiai, sako V. Stanislovaitis, įmonei priėmus sprendimą autoparką nuomotis, belieka atsakyti į klausimą, ar liūto dalį transporto parko kaštų išleisti per duslintuvą, ar įmonė jau gali pasirinkti elektrinį komercinį transportą.
Renka iš dvylikos modelių
„Lietuvos komercinis automobilis 2022“ – tradicinis, nuo pat 2016 m. šalyje organizuojamas konkursas. Šiemet jame – gausiausias dalyvių skaičius per visą renginio istoriją.
Savo gaminius šiemet 11 komisijos narių vertinimui pristatė net devyni skirtingi automobilių gamintojai, iš viso į garbingus titulus pretenduoja 12 lengvųjų komercinių automobilių. Net trečdalis automobilių parko – elektriniai.
Konkurse šiemet vertinami šie modeliai (abėcėlės tvarka):
„Citroen E-Jumpy“
„Iveco Daily“
„Fiat E-Ducato“
„Mercedes-Benz Citan“
„Opel Movano Van“
„Opel Combo-E Cargo“
„Peugeot Expert Electric“
„Renault Kangoo Van“
„Renault Trafic Van“
„Toyota Proace E“
„Volkswagen Multivan“
„Volkswagen Caddy“
Konkurso finalas, kuriame paaiškės visų nominacijų laimėtojai, numatytas gegužės 11 dieną.