Yra posakis, kad jeigu tam tikras daiktas tinkamas viskam, tai iš tiesų jis nėra tinkamas niekam. Universalių daiktų nėra. Ypač kalbant apie padangas. Ir tai neapsiriboja vien tik universaliomis, neva visiems sezonams tinkamomis padangomis. Skiriasi ir sezoninės. Šiuo metu aktualiausios vasarinės. Ir jų rūšių – tik pirštus lankstyk, jei visų pakaks. Ir šios skiriasi it diena ir naktis. Vienos labiausiai reikalingos ilgus atstumus važiuojantiems vairuotojams, kitos naudingesnės besisukiojantiems mieste, o kokias gi reikėtų rinktis „Viada Press ralio 2019“ dalyviams?
Svarbiausia susidėlioti prioritetus
Daugkartinis „Press ralio“ nugalėtojas, LNK laidos „Ne vienas kelyje“ vedėjas Dainius Leonavičius, daugybę metų važinėjantis vien tik sportiškomis gatvei skirtomis padangomis, aiškina labai paprastai: dėl geresnio sukibimo.
„Galvodamas apie mėgėjiškas varžybas visada renkuosi sportiškas padangas, kreipiu dėmesį į kainos ir kokybės santykį. Kadangi trasoje man ekonomija ar triukšmas nėra svarbu, tai daugiausia dėmesio kreipiu į sukibimo savybes“, – sakė Dainius Leonavičius.
Padangų technologijos žengia koja kojon su automobilių pramone ir per paskutinius kelis dešimtmečius patobulėjo taip, kad vienu metu sugeba suderinti įvairias savybes: aukščiausios klasės padangos rieda tyliai, komfortiškai, išstumia daugiau vandens nei gaisrininkų pompos ir sugeba posūkyje išlaikyti netgi dideliu greičiu važiuojantį sunkų automobilį. Vis tik orientuojantis į tam tikrą sritį, šiuo atveju, sportišką vairavimą ir ypač – rezultato siekimą mėgėjiškose varžybose, net ir aukščiausios klasės standartinės padangos nesuteiks tiek naudingų savybių, kiek galėtų specializuotos.
„Natūralu, kad pagaminti idealių padangų, kurios būtų tylios ir ekonomiškos it dviračio ir tuo pačiu kibtų kaip sportinės, pagaminti neįmanoma. Neleidžia savybių konfliktas: ekonomijai reikia kuo mažesnio pasipriešinimo ir trinties, o trintis kaip tik ir garantuoja geresnį sukibimą“, – sako lenktynininkas ir „Continental“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Paulius Macevičius.
Savybių balansavimas
Skirtingas padangų savybes užtikrina daugybė dedamųjų dalių, pradedant gumos mišiniu ir protektoriaus raštu, baigiant netgi matmenimis. Gaminant skirtingas padangas taikomos įvairios technologijos.
„Žiūrint į aukščiausios klasės padangas, tai jos visos turi geras, kasdieniam važinėjimui reikalingas savybes: gerai stabdo, gerai važiuoja šlapia kelio danga, užtikrina didelį sukibimą. Tačiau tam tikriems modeliams kai kurios savybės yra išryškinamos. Pavyzdžiui, „Conti EcoContact 6“ sukurta mažesniam pasipriešinimui ir važiavimo komfortui. Ji skirta daug ir toli važinėjantiems vairuotojams, nes padanga užtikrina mažesnes degalų sąnaudas, yra tyli ir komfortiška. „PremiumContact6“ – geriausias visų savybių balansas važinėjantiems įvairaus tipo keliais. Tuo tarpu „SportContact6“ orientuota į sportišką vairavimą. Ji turi kietesnę konstrukciją, kibesnį gumos mišinį, tad nėra tokia komfortiška ar ekonomiška kaip dvi ankstesnės, už tai siūlo didesnį sukibimą, gali atlaikyti didesnius krūvius. Ji sukurta galingiems ir dinamiškiems automobiliams. Tokias padangas, pavyzdžiui, naudoja „Audi Sport driving academy by Autojuta“, –pasitelkdamas savo atstovaujamus pavyzdžius išaiškino P. Macevičius.
Lenktynėms skirtomis, vadinamosiomis slick tipo padangomis viešais keliais važiuoti draudžiama. Ne veltui – kasdienėse kelionėse jos būtų beviltiškos. Dėl visiškai lygaus paviršiaus ir protektoriaus trūkumo jos sukimba tik su švariu asfaltu. Ant šlapios, ar netgi tik ant nešvarios dangos vairuotojas tokiomis padangomis apautame automobilyje būtų keleiviu. Be to, jos gerai kimba tik pasiekus tam tikrą darbinę temperatūrą – tai viešuose keliuose padaryti neįmanoma.
Standartinės gali būti geresnės nei lenktyninės
Tačiau rinkoje egzistuoja tarpinis variantas – pusiau sportinės, vadinamosios semi–slick tipo padangos. Šios taip pat turi itin minkštą ir kibų gumos mišinį, tačiau ir šiokį tokį protektorių su keliais grioveliais, kurie iš bėdos gali išstumti tam tikrą vandens kiekį, bei užtikrina šoninį sukibimą padangai nuplyšus nuo asfalto, kad būtų daugiau laiko suvaldyti slysti pradėjusį automobilį. Semi–slick padangos populiarios tiek tarp profesionalių sportininkų, tiek tarp mėgėjų, turinčių atskirus automobilius lenktynėms. Tačiau standartiniam, kasdienėms kelionėms ar dažnai viešuose keliuose naudojamam automobiliui specialistai tokių padangų montuoti nerekomenduoja.
„Paprasčiausiai todėl, kad jos neužtikrina tokio saugumo, kaip standartinės, keliams skirtos padangos“, – atsakė „Continental“ atstovas. „Ji yra tinkama varžyboms, tačiau gatvėje – ne. Jos neužtikrina reikiamo sukibimo esant šlapiai kelio dangai, be to, jos visiškai neekonomiškos. Gerokai didesnė trintis nei standartinių padangų reikalauja gerokai daugiau variklio energijos tas padangas prasukti.“
Su tokiomis Pauliaus mintimis sutiko ir „Ne vienas kelyje“ vedėjas, prisipažinęs, kad semi–slick tipo padangas yra bandęs, tačiau jos ne visada pasiteisina net ir trasoje. Ypač, kai automobilis nėra itin galingas.
„Semi–slick“ tipo padangos tinka greitoms trasoms, ilgiems posūkiams. Tačiau slalome silpnesniam automobiliui jos nesuteikia jokio pranašumo. Pavyzdžiui, kai važiuodavau su „Toyota GT86“, naudojau standartines sportiškas padangas, nes 200 AG tiesiog nepakako išsukti galiniams ratams su tokiomis kibiomis padangomis, starto metu ir išsisukęs po apsisukimų negalėdavau palaikyti variklio aukštame sūkių diapazone. Taip pat sunku buvo apsisukti rankinio stabdžio pagalba. Be to – pusiau lenktyninės padangos gerokai brangesnės už standartines ir labai greitai dyla“, – aiškino D. Leonavičius.
Žaidimai slėgiu
Važiuoti greitai galima ir su gatvei skirtomis sportiškomis padangomis, tik reikia gerai išstudijuoti jų savybes. Ypač – pasirinkti tinkamą padangų slėgį.
„Slėgis lemia labai daug. O pasakyti, kokį slėgį reikia pasirinkti važiuojant į trasą, taip pat negalima, nes jis priklauso tiek nuo vairavimo stiliaus, tiek nuo automobilio, pačios trasos. Vairuotojas turėtų tai išsiaiškinti savo pojūčiais bandymų metu“, – sakė P. Macevičius.
Gamintojai rekomenduoja į padangas pūsti 2,2 – 2,5 bar. slėgį. Ir važinėjant kasdieniu režimu reikėtų laikytis nurodytų gamintojų rekomendacijų. Tačiau važiuojant trasoje padangos patiria gerokai didesnius krūvius, dėl to kaista.
„Lenktynėse padangos patiria didelius krūvius, dėl to kaista, ir slėgis važiavimo pabaigoje būna kitoks nei pradžioje. Jis didėja. Taigi jei prieš važiavimą buvo 2,2 bar., po važiavimo slėgis gali pakilti iki 3,2 bar. O tai jau per daug. Padanga išsipučia, mažėja sukibimo plotas. Prieš važiavimus trasoje slėgį reikėtų nuleisti, tačiau ne per mažai, nes nepakankamai pripūsta padanga plaukios. O kiek? Tą treniruočių metu turėtų išsiaiškinti kiekvienas vairuotojas atskirai. Pavyzdžiui, nors „1006 km“ lenktynėse mes, keli vairuotojai, pasikeisdami važiuojame tuo pačiu automobiliu ir tomis pačiomis padangomis, jų slėgis po važiavimų skiriasi, nes skiriasi mūsų vairavimo stiliai. Vieno teisingo atsakymo čia nėra. Kiekvienas vairuotojas teisingo padangų slėgio turi ieškoti individualiai“, – sakė „Continental“ atstovas. Kiek lemia padangų slėgis? Jeigu teko vairavimo karjeroje pradurti padangą, kad ir silpnai, kai išsileidžia bent 1 bar., iš karto galima justi, kad automobilis yra prasčiau valdomas, ne taip klauso vairuotojo komandų. Lenktynėse kovojant dėl sekundžių dalių ir automobiliu važiuojant ties jo galimybių riba padangų slėgio skirtumai išryškėja gerokai stipriau. Suprastėjusios valdymo savybės lemia išbarstytas sekundes. O sekundės – pergales.