Yra juokaujama, kad lietuviai savo automobilius plauna kartą per metus – kai pasibaigia žiema. Tačiau net ir tą vienintelį kartą, sako specialistai, nebūtinai pasirūpina transporto priemone taip, kad šiai plovimas nepakenktų.
Rytis Sinkevičius, „Tobis Group“, pasirūpinusios visais „Press ralio“ automobiliais, atstovas, pasakoja, kad klaidų, kurias daro vairuotojai, apstu. Pavyzdžiui, neretai automobilį nusiplauti skubama tada, kai dangus giedras ir šviečia saulė. Tik neatkreipiamas dėmesys, jog prieš purškiant norimus valiklius ant kėbulo, derėtų leisti automobiliui atvėsti.
„Jei automobilis įkaitęs, reikėtų jį pastatyti pavėsyje arba nulieti vandeniu, kad jo temperatūra priartėtų prie normalios. Kas nutinka, jei to nepaisoma? Tokie jautrūs paviršiai, kaip chromuotos detalės, automobilio veidrodžiai, gali būti greitai pažeisti, mat kai kėbulas įkaitęs, vanduo greitai išgaruoja, lieka tik chemija, kuri stipriai veikia paviršius“, – sako specialistas, pridurdamas, jog nereta klaida yra ir pernelyg ilgas valiklių ir ploviklių ant automobilio kėbulo laikymas.
Nepaisoma rekomendacijų
Dar viena dažnai padaroma klaida ta, jog pamirštama laikytis procedūrų, kurias numato gamintojai ir specialistai. Tą neretai R. Sinkevičius mato savitarnos plovyklose.
„Tarkim, yra išdėstytos programos eilės tvarka, pirma procedūra dažniausiai yra purvo tirpiklis, antra – šampūnas arba plovimas bekontakčiu būdu, kad tą atitirpintą purvą būtų galima gražiai ir saugiai nuplauti. Tai jeigu žmonės pradeda automobilius plauti nuo šampūno, tai purvas ne taip gerai atitirpinamas ir braižo kėbulą“, – aiškina žinovas.
Arba, pasak jo, dažnas vaizdas ir toks, kad žmonės nutirpina purvą ir tuomet, praleidę šampūną, puola prie vaškavimo procedūros. Anot R. Sinkevičiaus, purvo tirpiklis yra šiek tiek šarminis, vaškas – kiek rūgštinis, tad abi priemonės viena kitą pirmiausia neutralizuoja, o tik tada pradeda veikti, kaip priklauso.
„Kartais praleidžiant kažkurias procedūras bandoma sutaupyti, bet vietoj to, išleidžiama daugiau, kad numatytos funkcijos duotų reikiamą efektą“, – įsitikinęs R. Sinkevičius.
Jeigu automobilis plaunamas rankomis, tuomet, pataria ekspertas, vertėtų turėti atskirą kempinę ratlankiams plauti. Taip pat prisiminti, jog mašiną plauti reikia nuo viršaus į apačią, ne atvirkščiai, nes apačioje purvo daugiausia.
„Jei bus plaunama nuo kėbulo apačios į viršų, purvą kelsime aukštyn ir braižysime kėbulą. Idealiu atveju reikėtų turėti porą kempinių: vieną apatinei, kitą – viršutinei kėbulo daliai“, – kalba žinovas.
Kaip išsaugoti kėbulą?
Anot R. Sinkevičiaus, priemonių, saugančių automobilio kėbulą, yra ne viena. Bene paprasčiausia – vaškas, apsaugantis nuo purvo, neleidžiantis jam stipriai prilipti ir užtikrinantis, kad automobilis bus nuplaunamas lengviau. Tačiau lygiai taip pat galima kėbulą saugoti ir dengiant papildomomis dangomis ir priemonėmis, nenaudojant pernelgyt agresyvios chemijos.
„Vertėtų įsitikinti, ar pasirinktų priemonių gamintojas turi sertifikatus, garantuojančius, jog naudojant produktą pagal instrukciją, šis nepakenks, nepažeis kėbulo, dažų, nesudarys korozijos židinių. Tokius, pavyzdžiui, turi vokiški „Koch Chemie“ gaminiai, tad sertifikatai reiškia, jog gamintojas garantuoja kokybę ir saugumą“, – pataria žinovas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad dažnas, bent kiek labiau savo automobilį prižiūrintis vairuotojas, yra linkęs periodiškai nupoliruoti jo kėbulą. Anot R. Sinkevičiaus, toks būdas išties padeda atnaujinti vaizdą, tačiau daug kas priklauso ir nuo poliruotojų, ir nuo įbrėžimų ant kėbulo gylio, ir nuo gamintojo.
„Pavyzdžiui, vokiškų automobilių lako sluoksnis storesnis, japoniškų ir korėjietiškų – plonesnis. Bet tai, kiek ilgai poliravimas padės išsaugoti gerą vaizdą, priklauso nuo įbrėžimų gylio. Jei lako sluoksnis plonas, po kelių poliravimų nebeliks, ko poliruoti, ir teks automobilį perlakuoti ar net perdažyti“, – perspėja R. Sinkevičius.
Dukart per mėnesį
Pasakodamas apie tai, kaip reikia prižiūrėti automobilio interjerą, specialistas akcentavo, jog svarbu nepamiršti ne tik nuvalyti, bet ir apsaugoti paviršius. Be to, jeigu automobilio interjerą sudaro skirtingos medžiagos, reikia rinktis priemones, tinkamas būtent joms valyti. Universalių priemonių, tinkančių kelioms skirtingims paviršių grupėms, sako R. Sinkevičius, yra, bet vis tiek privaloma įsigilinti, kam tiksliai priemonė tinkama.
„Ir automobilio išorėje, ir viduje turi būti daromi du žingsniai: nuvaloma ir apsaugoma. O vairuotojai dažniausiai antrą žingsnį pamiršta. Tarkim, nuvalo sėdynes, bet pamiršta jas impregnuoti, apsaugoti, kad šios ne taip sugertų vandenį, būtų atsparesnės purvui, temperatūros pokyčiams“, – akcentuoja jis.
Paklaustas, kaip dažnai reikėtų plauti ir valyti automobilį, R. Sinkevičius sako, jog idealu – kas dvi savaites nusiplauti išorę ir išsivalyti vidų.
„Be šito, vairuotojai neretai pamiršta ir dar kelis svarbius atvejus, kai reikia išsivalyti automobilį. Pirmiausia, po kiekvienos žiemos kruopščiai nuo kėbulo nuplauti visas druskas. Tuomet, po vasaros kelionių reikia nuo automobilio nuplauti prilipusias dervas, bitumą, stabdžių trinkelių daleles. Čia vien apsilankymo plovykloje nepakaks, reikės ir specialaus valiklio, bet šitaip automobilis bus prižiūrimas tikrai tinkamai“, – pabrėžia pašnekovas.
