Nors Lietuvą galima drąsiai vadinti automobilininkų šalimi, ganėtinai senas autoparkas lemia ir ne visuomet tinkamą požiūrį į naudojamas transporto priemones. Jei naujų automobilių pirkėjai, nori to ar nenori, yra savotiškai įspraudžiami į periodinių patikrinimų bei priežiūros ciklų rėmus, važinėjantys kelių ar keliolikos metų senumo mašinomis į specialistų patarimus numoja ranka. O tai, akcentuoja žinovai, dažniausiai baigiasi rūpesčiais ir nemenkomis sąskaitomis už remontą.
Giedrius Matulevičius, atsargines automobilių dalis tiekiančios UAB „Ferdinand Bilstein“ verslo vystymo vadovas Baltijos šalims, ne vienerius metus dalyvaujantis gilias tradicijas turinčiose Lietuvos žurnalistų autoklubo (LŽA) organizuojamose varžybose „Press rally“, šiemet vyksiančiose birželio 3-4 dienomis, šmaikštauja, kad seną ir naują automobilį būtų galima palyginti su jaunais ir vyresniais žmonėmis.
„Jokio skirtumo, ar žmogus vyresnis, ar jaunesnis, medikų dėmesio vienodai reikia visiems. Taip ir su automobiliais, o Lietuvoje kažkodėl gaji nuomonė, kad senai mašinai dėmesio reikia mažiau“, – stebisi pašnekovas ir primena, kad tinkama priežiūra reiškia tai, jog automobilis tinkamai tarnaus gerokai ilgiau ir mažiau dėvėsis net tiek agregatai, kurie liaudyje nelaikomi patikimais. O tai ypač svarbu tada, kai senesniu automobiliu norima važiuoti ne tik kasdien, bet ir dalyvauti varžybose, kur režimai – gerokai agresyvesni.
Dažniausiai vadovas – po ranka
Pasak G. Matulevičiaus, žinynas, kuriame išdėstyta viskas, ką reikia žinoti apie automobilį, dažniausiai būna automobilio pirštinių dėtuvėje. Net jeigu perkama sena transporto priemonė, jos pardavėjai pasistengia drauge įduoti ir apsilankymų remonto dirbtuvėse istoriją, ir žinyną, kuriame gamintojas išdėsto svarbiausius dalykus, privalomus žinoti apie konkretaus modelio priežiūra.
„Šioje techninėje literatūroje nurodoma viskas: kokie skysčiai reikalingi, kokiais intervalais jie keičiami, kokios turi būti jų specifikacijos, savybės. Mano nuomone, jei tokio vadovo nėra, susigaudyti yra gerokai sunkiau“, – sako pašnekovas.
Nepamiršta tik variklio alyvos
Pasak G. Matulevičiaus, automobilyje skysčių, kuriuos reikia periodiškai keisti, netrūksta. Pradedant variklio ir transmisijos alyvomis, baigiant aušinimo, stabdžių, vairo stiprintuvo, „AdBlue“, langų apiplovimo skysčiais, visi jie turi savo galiojimo, naudojimo laiką ir savybių ribas, kurias privalo atitikti.
Ekspertas pastebi, kad netgi elektromobiliai, apie kuriuos teigiama, esą šio tipo transporto priemonėms reikia skirti gerokai mažiau dėmesio, turi užtektinai skysčių, apie kuriuos reikia žinoti ir kuriais reikia pasirūpinti.
„Nėra tik variklio ir transmisijos alyvos, nes šių agregatų elektromobiliai paprasčiausiai neturi. Bet aš atkreipčiau dėmesį į, pavyzdžiui, aušinimo skystį. Pastarąjį dažnai gamintojai siūlo naudoti per visą automobilio gyvavimo laikotarpį, bet paprastai vairuotojai per šį laiką susiduria su aibe problemų, įvairių gedimų ir norint juos surasti bei sutaisyti, aušinimo skystį tenka išleisti. Ir tokiu atveju jokiu būdu negalima to paties panaudoto skysčio pilti atgal į aušinimo sistemą, – perspėja žinovas, neslėpdamas, kad Lietuvoje „garažiukų kultūroje“ pakartotinio įvairių skysčių panaudojimo problema išties egzistuoja. – Absoliučiai niekur neteko matyti, kad būtų galima naudoti kažkuriuos skysčius pakartotinai. Jei taip elgiamasi, nežinau, kaip tą galima pavadinti – ar čia kliento pinigų taupymas, ar savo uždarbio pasididinimas.“
Pasak G. Matulevičiaus, iš esmės visi vairuotojai žino, kad privaloma keisti variklio alyvą. Mat šios nekeičiant laiku, ji praranda savybes, tai lemia, kad sumažėja tarpai tarp skirtingų automobilio variklio elementų, padidėja trintis, variklyje atsiranda abrazyvių elementų, užkemšančių aušinimo, tepimo latakus, leidžiančių smarkiai dėvėtis skirtingiems mazgams. Visa tai lemia, kad gali laukti itin brangus ir skausmingas remontas.
„O kalbant apie kitus skysčius neretai galvojama, kad kas gi jiems atsitiks. Tačiau su laiku visi skysčiai praranda savo antikorozines, tepimo, aušinimo savybes“, – nurodo G. Matulevičius.
Pavyzdžiui, sako jis, stabdžių skystį gamintojai rekomenduoja pasikeisti kas dvejus metus, mat dėl temperatūrų kaitos jame atsiranda drėgmės, o ši lemia, kad gadinami visi elementai, su kuriais sąveikaujama.
„O automobilio stabdžiai yra ta vieta, kuri privalo veikti idealiai. Ir jeigu taip nėra, užtenka intensyviau pastabdyti ir skystis, praradęs savo savybes, užverda, stabdžių sistemoje atsiranda oro burbulų. Įsivaizduokite, spaudžiate stabdžius, o pedalas tiesiog sminga į automobilio dugną ir automobilis nestoja“, – vaizdžiai pasakoja G. Matulevičius, akcentuodamas, kad jeigu jau teko susidurti su tokia situacija, skystį privaloma keisti nauju, o problemų išvengti padės reguliari priežiūra.
Nepagalvoja vairuotojai ir apie vairo stiprintuvo skystį, kurį taip pat reikėtų keisti kas porą metų. Mat praradęs savo savybes, pernelyg suskystėjęs, jis lemia, kad vairo stiprintuvo sistemoje nesukuriamas reikiamas slėgis, tad pasukti vairą tampa itin sunku, o kartais – net ir neįmanoma.
Jei savybes prarado aušinimo skystis, tą, anot G. Matulevičiaus, galima identifikuoti per variklio temperatūros rodiklius, taip pat, patikrinus jį specialiu lakmuso popierėliu. Visgi laiku nepastebėjus, kad aušinimo skystis naudoti nebetinkamas, rimčiausių problemų galima sulaukti žiemą, kai užšalęs aušinimo skystis sugadina daugybę vamzdelių, tarpinių ir kitų aušinimo sistemos elementų.
„Mažiausiai dėmesio skiriama stabdžių skysčiui, taip pat – aušinimo. Retokai pasirūpinama transmisijos alyva, nors ją irgi reikėtų keisti, juk pavarų dėžėje gausu judančių, besitrinančių tarpusavyje elementų, kurių tinkamai nesutepus jie pradeda dėvėtis. Dažniausiai keičiama variklio alyva, taip pat – langų plovimo skystis, mat pastarajam pasikeisti nereikia jokių specifinių žinių ar įgūdžių“, – kalba G. Matulevičius.
Maišyti galima, bet yra sąlygų
Jokia paslaptis, kad nemaža dalis lietuvių savo automobilio priežiūros darbus yra linkę atlikti patys. Bet, pabrėžia G. Matulevičius, kad ir kaip norėtųsi, tokius dalykus, kaip aušinimo, stabdžių, vairo stiprintuvo skysčių keitimas, variklio ar transmisijos alyvos pakeitimą geriausia patikėti specialistams, dirbantiems automobilių remonto dirbtuvėse. Pirmiausia dėl aplinkosauginių reikalavimų, kadangi visi šie skysčiai yra pavojingi aplinkai, tad reikia tinkamai saugoti bei utilizuoti ne tik juos, bet ir talpas, kuriose tie skysčiai būna.
„Be to, reikia nepamiršti, kad kartais darbams atlikti reikia ir papildomų įrankių, kuriuos turi ne visi, neretai – prisireikia specifinių įrankių, be to, reikia išmanyti visus procesus. Profesionalai žino, kaip ką padaryti, kur ieškoti informacijos“, – akcentuoja pašnekovas.
Dar viena priežastis, kodėl automobilio priežiūrą reikėtų patikėti specialistams, yra ta, kad daugumos skysčių tarpusavyje maišyti negalima, o jei galima – tai sprendžiama pagal jų specifikacijas. Tačiau, kalba G. Matulevičius, jeigu profesionalai skysčius klasifikuoja pagal skaičius, nurodytus ant jų, paprasti vairuotojai dažniausiai juos skiria tik pagal spalvas.
„Ir žmonės net nežino, ar tos spalvos tarpusavyje gali būti maišomos. Egzistuoja bendra taisyklė, kad negalima maišyti, pavyzdžiui, žalio ar mėlyno ir raudono skysčio tarpusavyje. Bet retas kuris žino, kad net maišant kitų klasifikacijų skysčius tarpusavyje, kurių spalvos nesiskiria, važinėti taip nerekomenduojama, mat prarandamos jų antikorozinės savybės. Viskas gerai, jei, pavyzdžiui, skysčio trūko tam, kad būtų pasiektas autoservisas, trumpai važiuojant nenutiks nieko, bet važinėtis ilgai taip nerekomenduojama“, – tikina specialistas.
Pasak jo, net ir ten, kur, atrodo, suklysti neįmanoma, klaidos tikimybė egzistuoja. Pavyzdžiui, į vasarinį langų apiplovimo skystį įpylus žieminio, pastarojo užšalimo temperatūra sumenksta, todėl spustelėjus šalčiams toks skystis gali užšalti ir pridaryti nuostolių, pavyzdžiui, sugadinti žibintų apiplovimo purkštukus, langų plovimo purkštukų variklius ir t.t.
