Prasidėję Lietuvos komercinio automobilio rinkimai pažėrė staigmenų: trečdalis modelių, pretenduojančių į geriausiųjų titulus, varomi elektra. Nors tokia tendencija bei tvarumo ir aplinkosauginės iniciatyvos rodo, kad perėjimas prie elektra varomų automobilių neišvengiamas, ne vienai įmonei, norinčiai atnaujinti transporto parką, kyla gausybė klausimų, į ką atsižvelgti ir kaip apskaičiuoti, kad elektromobiliai netaptų finansine našta ir galvos skausmu.
Trys dalykai, apie kuriuos reikėtų galvoti pirmiausia, sako Arnoldas Dapkus, išmaniąsias įkrovimo stoteles gaminančios ir valdančios įmonės „Inbalance“ strateginio bendradarbiavimo vadovas, yra tai, kokias transporto priemones pasirinkti, kokią elektros infrastruktūrą šiandien įmonė turi ir kokių įkrovimo stotelių reikės.
Pirmiausia – įsivertinti poreikį
Kalbėdamas apie įmonei reikalingą elektra varomą transportą, A. Dapkus akcentavo, kad automobilių parką formuojantis verslas turi įvertinti savo kasdienius poreikius.
„Koks yra standartinis per dieną turimo transporto nuvažiuojamas atstumas ir ar rinkoje siūlomų elektromobilių parametrai tai galės padengti“, – aiškino jis.
„Inbalance“ atstovas pabrėžė ir tai, kad apie atsinaujinimą galvojančios įmonės turėtų įvertinti, kad bent pusmetį Lietuvoje tenka dirbti žiemos klimato sąlygomis, todėl automobilius reikėtų ne tik išbandyti bandomųjų važiavimų metu, bet ir išsiaiškinti, kokios baterijų galimybės spaudžiant šaltukui.
„Įprastai nuvažiuojamų kilometrų skaičius žiemą yra mažesnis, o verslo poreikiai turės būti pateisinti ir žiemą, ir vasarą“, – akcentavo A. Dapkus.
Bene didžiausias kliuvinys
Išmaniąsias įkrovimo stoteles gaminančios ir valdančios bendrovės atstovas sakė, kad jeigu rinkoje esančių elektromobilių baterijų talpa ir rida yra užtektina bei įmonė turi galimybę pereiti prie bent dalies transporto parko elektrifikavimo, toliau reikėtų spręsti įkrovimo infrastruktūros ir krovimo stotelių klausimus.
„Racionaliausia lengvąjį komercinį transportą įkrauti naktį, tad atitinkamai reikia planuoti, kad vienam automobiliui reikės vieno įkrovos taško. Taip pat, svarbu išsiaiškinti, kiek laisvos galios turi pastatas ir, jei reikia, kreiptis į „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) su užklausa apie galios didinimo galimybes“, – pasakojo „Inbalance“ strateginio bendradarbiavimo vadovas.
Būtent laisvos galios paieškos ar poreikis ją didinti yra vienas didžiausių kliuvinių panorus elektrifikuoti įmonės transporto parką, mat gali nebūti techninių galimybių tai padaryti, arba procedūrai reikės itin didelių investicijų nė nekalbant apie įkrovos stotelių įrengimą.
Nesiūlo kloti pinigų ant stalo
Aiškindamas virsmo iš dyzelinu varomo transporto parko į elektrifikuotą specifiką, A. Dapkus ragino nusiteikti, kad investuoti reikės. Pavyzdžiui, „Inbalance“ atstovo žodžiais, pradinė investicija į įkrovimo infrastruktūrą keturiems elektromobiliams su galios didinimu, įkrovimo įranga, laidynu gali kainuoti nuo aštuonių iki keliolikos tūkstančių eurų.
„Bet nereikia skubėti dėti pinigų ant stalo. Egzistuoja įkrovimo stotelių verslų, kurie stengiasi sušvelninti šį smūgį ir siūlo lanksčių verslo modelių, kai dalį pradinių infrastruktūros išlaidų galima perkelti į veiklos nuomos modelį, kitaip tariant, gauti veikiančią ir prižiūrimą infrastruktūrą iškart, o mokėti kasmėnesinį, tarsi „prenumeratos“, mokestį“, – aiškino specialistas.
Ką daryti, kad kaštai nebaidytų
Kad verslo neišgąsdintų galios didinimo kaštų eilutė transporto parko elektrifikacijos projekto sąmatoje, A. Dapkaus žodžiais, privaloma rinktis elektromobilių įkrovos stoteles su dinaminio galios balansavimo funkcija.
„Tokiu atveju elektromobilių įkrovimui reikalingą galios rezervaciją galima skaičiuoti ne numatant po 22 kW kiekvienam elektromobiliui (tai yra vidutinio įkrovimo standartas), o po maždaug 5 kW transport priemonei. Be to, galios balansavimas užtikrina maždaug keturis kartus efektyvesnį energijos panaudojimą, o tai gali padėti išvengti didelių infrastruktūros iššūkių ir kaštų“, – tikino „Inbalance“ atstovas.
A. Dapkus atkreipė dėmesį ir į tai, kad egzistuoja išmanūs sprendimai, kurie leidžia dar labiau sumažinti įkrovimo infrastruktūros įrengimo kaštus. Pavyzdžiui, galima integruoti įkrovimo stoteles į pastato valdymo sistemas: tokiu atveju elektromobilių įkrovimas galėtų vykti panaudojant realiu metu laisvą pastato galią.
„Tarkime, jei kondicionieriai veikia ne visu pajėgumu, nepanaudotą galią galima nukreipti į įkrovimą. Tokie sprendimai leidžia rezervuoti mažiau galios arba apskritai išvengti jos didinimo“, – komentavo ekspertas, pabrėžęs, kad toli gražu ne visuomet verslui reikia galvoti apie išsikraustymą iš turimų patalpų, jei iš pirmo žvilgsnio sprendimai, kaip elektrifikuoti transporto parką, atrodo brangiai ar neįmanomai.
Pašnekovas pasakojo, kad jau dabar „Inbalance“ specialistai Vilniuje yra įrengę tokių objektų, kuriuose vadovaujantis įprastais metodais galia būtų tapusi labai dideliu barjeru, o naudojant išmanias stoteles pavyko jas įrengti išvengiant kreipimosi į ESO ir galios padidinimo – tereikėjo pasinaudoti laisva pastate buvusia galia.
„Šalyse, kur transporto elektrifikacija labiausiai pažengusi į priekį, pavyzdžiui, Norvegijoje, Nyderlanduose, tokie sprendimai tapo standartu. Žinoma, jie gimsta susidūrus su realiais tinklo iššūkiais, visgi nors elektrifikacija yra dar pakankamai nauja tema, jau yra pažengusių rinkų, iš kurių klaidų galime pasimokyti ir Lietuvoje taikyti išmanius sprendimus, sprendžiančius ir šiandienos, ir ateities iššūkius“, – tikino ekspertas.
Rinks iš dvylikos modelių
Kas dvejus metus organizuojamuose Lietuvos komercinio automobilio rinkimuose šiemet – dvylika skirtingų lengvųjų komercinių automobilių, pretenduojančių į garbingą geriausią modelį rinkoje nusakantį titulą. Tačiau konkursą organizuojantis Lietuvos žurnalistų autoklubas neslėpė, kad registracija pažėrė staigmenų – trečdalis dalyvių varomi vien tik elektra ir jų baterijas pripildyti padės bendrovė „Inbalance“, įrengdama įkrovos stoteles konkurso bandymų stovykla tapsiančiame Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos (VAVM) Sektoriniame praktinio mokymo centro autodrome.
Toks gausus elektra varomų komercinių automobilių skaičius lėmė ir tai, kad pirmą kartą konkurso istorijoje bus renkamas ir geriausias elektrinis komercinis automobilis. Visi konkurso automobiliai gali pretenduoti į šias nominacijas: „Metų furgonas“, „Metų Pick-up“, „Metų komercinis vienatūris“, „Ateities vizija“, „Metų alternatyva“, „Metų debiutas“.
Šiemet „Lietuvos komercinio automobilio 2022“ konkurse bus vertinami šie dvylika modelių (abėcėlės tvarka):
- „Citroen E-Jumpy“
„Iveco Daily“
„Fiat E-Ducato“
„Mercedes-Benz Citan“
„Opel Movano Van“
„Opel Combo-E Cargo“
„Peugeot Expert Electric“
„Renault Kangoo Van“
„Renault Trafic Van“
„Toyota Proace E“
„Volkswagen Multivan“
„Volkswagen Caddy“
Konkurso finalas, kuriame paaiškės visų nominacijų laimėtojai, numatytas gegužės 11 dieną.