Vienintelė Lietuvos žiedinių lenktynių trasa – „Nemuno žiedas“ – neretai pavadinama lietuvišku „Žaliuoju pragaru“ su aliuzija į bene garsiausią visame pasaulyje Vokietijos Niurburgringo trasą. Nors trasos dangos kokybė ir saugumas linksniuojami, būtent čia greičiausi ir geriausi šalies sportininkai vieną po kito fiksuoja „žiedo“ įveikimo rekordus, ugdo ištvermę ir drąsą, mokosi trajektorijų ir elgesio ekstremaliose situacijose. Ir būtent šis žiedinė trasa tapo išskirtinio „Volfas Engelman nealkoholinis“ iššūkio dalimi 26-ajame tarptautiniame „Press ralyje“.
Tiesa, Lietuvos žurnalistų autoklubas, organizuojantis „Press ralį“, nusprendė profesionalių lenktynininkų ir autosporto mėgėjų, dalyvavusių ralyje, gyvenimą paįvairinti: trasoje įrengė net šešias stabdymo zonas, naująją žiedinę trasą sujungė su senąja, esančia miškuose, o prieš išvažiuojant į „Nemuno žiedą“ liepė įveikti ir kilometro ilgio slalomo trasą su meistriškumo reikalaujančia ilga „gyvatėle“.
70 ralio ekipažų privalėjo kuo greičiau įveikti slalomo trasą ir apvažiuoti keturis „Nemuno žiedo“ ratus. Užduotis nebuvo lengva, mat reikėjo tą padaryti ne tik greitai, bet ir tiksliai: ne iš tos pusės apvažiuotas kūgelis, ne pro tą pusę įveikta stabdymo zona reiškė griežtą teisėjų verdiktą – nevykdymas. Įprastai tai tampa šaukštu deguto lenktynių medaus statinėje, mat už trasos nevykdymą ekipažui skiriama itin daug baudos minučių: blogiausias įveikimo laikas dauginamas iš koeficiento 1,5. Kai rungiamasi dėl sekundžių, tokia bauda kainuoja ypač skaudžiai.
Sekėsi ne visiems
Galiausiai staigmenų pažėrė ir gamta. Pusdienį plieskusią saulę pakeitė lietaus debesys ir prapliupusi liūtis buvo tokia gausi, kad žemiausios „Nemuno žiedo“ vietos pavirto upeliais. Tai, žinoma, ne tik sumažino vidutinį trasos įveikimo greitį, bet ir parodė, kad vien drąsos šioje žiedinėje trasoje neužtenka.
Pavyzdžiui fotografo Irmanto Gelūno ir žurnalistės Monikos Svėrytės ekipažas, važiavęs su „Honda Civic“, didžiąją dalį „Volfas Engelman nealkoholinis“ iššūkio praleido stovėdami žvyre už vadinamojo „Ąžuolo posūkio“.
„Galima kaltinti lietų, blogas padangas, tai, kad nebuvau pripratęs prie automobilio, bet iš tiesų – pats kaltas – neatleidau „gazo“. Ir, tiesą sakant, gal ir nereikėjo jo atleisti, reikėjo „spausti“, bet automobilis ne toks galingas, tai ir „neištraukė“ manęs“, – vėliau komentavo I. Gelūnas.
Situacija baigėsi suktuku, o kai iš trasos išlėkęs ekipažas pamėgino išvažiuoti savo jėgomis, jų „Honda“ tuojau pat įklimpo. Prireikė keliasdešimties minučių, kol ekipažas „išsikasė automobilį“ iš žvyro ir galėjo vėl tęsti lenktynes.
Iššūkio greičiausi – labai netikėti
Visgi gamtos pokštai ir trasos sudėtingumas pagalį į ratus įkišo ne visiems. Žvėriškai greiti ir aplenkę ne vieną patyrusį sportininką „Volfas Engelman nealkoholinis“ iššūkyje buvo Martynas Utkinas ir Ovidijus Meilūnas, lenktyniavę su baltu lyg gulbė ir labai greitu „Volkswagen Golf R“.
Slalomo trasai įveikti jiems prireikė beveik minutės, o du „Nemuno žiedo“ ratus dukart jie įveikė skirtingai: pirmajam bandymui reikėjo 5 min. 38.9 sek., o antruoju bandymu ekipažas pagreitėjo ir užtruko tik 5 min. 22,7 sek. Tad visus tris greičio ruožus ekipažas įveikė per 12 min. 1,1 sek.
Viena didžiausių staigmenų galima vadinti Dominyko Butvilo ir Sauliaus Masono ekipažą su „Alfa Romeo Stelvio Quadrifoglio“. Nors įprastai manoma, kad lenktynėms miesto visureigiai netinka, profesionalus lenktynininkas, ne kartą „Nemuno žiede“ užfiksavęs greičiausią rato įveikimo laiką, parodė, kad tokia nuomonė nebūtinai teisinga. Jiedu visą „Volfas Engelman nealkoholinis“ iššūkį – tris greičio ruožus – įveikė mažiau nei 3 sekundėmis lėčiau nei pirmąją vietą iškovojęs ekipažas: per 12 min. 3 sek.
„Esu pats nustebęs, bet automobilis puikiai tiko. Netgi taip, kad pats nejungiau pavarų, palikau automatinį režimą ir automobilis jas keitė pats. Viskas vyksta puikiai pasirinkus „Race“ režimą – sukietėja pakaba, atjungiamos praslydimo kontrolės“, – gyrė neįprastą pasirinkimą D. Butvilas
D. Butvilui per visą savo karjerą tekę įveikti gausybę „Nemuno žiedo“ ratų. Visgi įprastai, jeigu trasoje įrengiamos stabdymo zonos, jos būna trys, o „Press ralyje“ laukė šešios, be to, nauja trasa buvo sujungta su senąja. Paklaustas, kaip važiuoti lengviau, D. Butvilas vienareikšmiškai atsakyti negalėjo.
„Sakyčiau, automobiliui tikrai geriau tada, kai stabdymo zonų nėra, mat tikrai vargo stabdžiai. Trasa sudėliota taip, kad įsibėgi iki didelio greičio ir turi labai smarkiai sulėtėti. Galbūt be stabdymo zonų įdomiau ir man važiuoti, nes greičiai didesni, ypač posūkiuose, bet, be abejo, su stabdymo zonomis tikrai saugiau“, – neslėpė pašnekovas, pelnęs antrąją vietą „Volfas Engelman nealkoholinis“ iššūkyje.
Tiesa, pasakyti, kada stabdymo „Nemuno žiede“ per daug, o kada – per mažai, D. Butvilas pasakyti negalėjo, tik pasijuokė, kad reikia žiūrėti ir į trasos įveikimo laikus: tie, kurių laikai geresni, akivaizdu, stabdė mažiau.
Trečioje vietoje „Volfas Engelman nealkoholinis“ iššūkyje atsidūrė Igno Gelžinio ir Dalios Belickaitės ekipažas. Pastarieji lenktynėms taip pat pasirinko labai netradicinį automobilį: nors ir greitą, tačiau iš vaizdo labiau primenantį tą, kurį mielai rinktųsi šeimos vaikams į mokyklą vežti – „Cupra Leon Sportstourer“ universalą. Tačiau jis nesutrukdė ekipažui ne tik pademonstruoti gerą rezultatą „Nemuno žiede“, bet ir pelnyti pirmąją vietą savo klasėje ir tapti greičiausiais visos „Sport“ įskaitos dalyviais.
„Reikėjo parodyti, kad ir šeimyninis automobilis gali greitai važiuoti. O tuo pačiu – ir komfortiškai. Tai tą mes ir pabandėme padaryti“, – šypsojosi I. Gelžinis.
Ekipažui tris greičio ruožus su sportišku universalu pavyko per 12 min. 28,4 sek.
Šių metų „Press ralis“, aplankęs tris didžiausius Lietuvos miestus, vyko jau 26-ąjį kartą. Kartodromuose, aerodromuose, ankštose slalomo trasose ir „Nemuno žiede“ lenktyniavo 70 ekipažų.