Futuristai pranašavo, kad jau 2025-aisiais žmonės galės nebevairuoti – automobiliai viską darys patys. Minėta data artėja sparčiai, bet ženklų, kad tokia vizija bus įmanoma, dar nematyti. Ir tai, tikina Susisiekimo ministerijos ekspertai, normalu, mat norint išleisti į kelius autonominius automobilius, reikia nemažai pokyčių. Visų pirma – infrastruktūros.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir transporto politikos grupės vadovas Vladislav Kondratovič kalbėdamas pirmą kartą Lietuvoje surengtoje automobilių technologijoms, inovacijoms bei automobilių pramonei skirtoje konferencijoje „Plug-in 2022“, akcentavo, jog reikia ne vieno sprendimo, kad savivaldžiai automobiliai galėtų važiuoti šalies keliais.
„Pirmiausia reikia kalbėti apie išvystytą ir saugią infrastruktūrą. Būtina, kad ji būtų pritaikyta tokiems automobiliams ir su jais suderinta. Įsivaizduokite, net kelio ženklai yra problema: šiandien galime nuvažiavę į tam tikrus miestus Lietuvoje pamatyti kelio ženklus, kurie nėra standartizuoti ir nenaudojami Kelių eismo taisyklėse (KET). Mes paišome visokius ženklus, statome lenteles, o jeigu nebus vienos sistemos, autonominis automobilis to nesupras – jis sustos ir toliau nevažiuos“, – aiškino V. Kondratovič.
Anot jo, būtinybė standartizuoti naudojamus kelio ženklus ir kelių eismo taisykles apima ne tik Lietuvą, bet ir visą Europos Sąjungą, mat, akcentavo specialistas, vargu ar galima tikėtis, kad automobilių gamintojai kiekvienai šaliai kurs atskirą duomenų bazę su naudojamais ženklais.
„Jeigu mes nevystysime infrastruktūros ir suprasime kelią kaip asfalto, šviesoforo ir kintamosios informacijos kelio ženklo kombinaciją, tai su savivaldžiu automobiliu tikrai niekur nevažiuosime. Todėl svarbu projektuoti kelius autonominiams automobiliais, o taip pat svarbu ir tai, kad kelių savininkai suvoktų, jog kelias nėra tik asfaltas“, – „Plug-in 2022“ dalyviams pasakojo Susiekimo ministerijos atstovas.
Klausimų labai daug
V. Kondratovič teigimu, kelių valdytojai turės suteikti patikimą informaciją apie kelią, skaitmeniniuose žemėlapiuose reikės pažymėti visus kelio ženklus ir koordinates, ribas.
„Reikės pateikti informaciją ir apie darbus, kurie padaromi per naktį, ar atsiradusius naujus ženklus, nukreipimus. Reikės rasti sprendimą, kaip visa ta informacija turės atsirasti žemėlapiuose, kad būtų galima autonominiu automobiliu važiuoti saugiai“, – kalbėjo apie kylančius iššūkius specialistas.
Klausimų, į kuriuos dar kol kas nėra atsakymų, yra ir daugiau. Pavyzdžiui, dar nėra aišku, kaip važiuos savivaldžiai automobiliai tuneliuose, ar jiems bus reikalingas palydovinis signalas. O galbūt, svarstė specialistas, tuneliuose reikės įrengti kišenes, kuriose tokio automobilio valdymą galėtų saugiai perimti žmogus.
Anot V. Kondratovič, klausimas, į kurį reikia atsakymo, yra ir apie kelius – ar jie reikalingi tokie platūs, kaip dabar.
„Autonominiai automobiliai leidžia sumažinti atstumus tarp transporto priemonių, kas reiškia, kad padidėja ir kelių pralaidumas. Yra apskaičiuota, kad jis galėtų didėti 30-40 proc.“, – sakė žinovas.
Žinos net apie pėsčiuosius perėjoje
V. Kondratovič teigimu, yra keturi skirtingi lygiai, kaip informacija apie tai, kas vyksta keliuose, pasieks savivaldžius automobilius. Pirmojo ir antrojo lygmens darbus, tai yra, kelio ženklų „pririšimą“ prie žemėlapių, galima daryti jau šiandien.
Ateityje, sakė specialistas, į tokius skaitmeninius žemėlapius turėtų ateiti informacija ir apie kelyje esančius šviesoforus bei jų reguliavimą. Ketvirtas lygmuo – kai į skaitmeninius kelių žemėlapius pateksianti informacija bus tokio detalumo, jog autonominis automobilis bus perspėjamas apie tai, kad prie pėsčiųjų perėjos ateina pėstysis.
„Kalba eina apie mikromobilumo elementus, pasiekiančius automobilį realiu laiku, suderintus su informacija iš kelių valdytojo, kitų kelyje esančių automobilių. Visam tam reikia laiko“, – tikino V. Kondratovič.
Nuo idėjos iki rezultato – mėnuo
Paklaustas, kiek reikia laiko, kad savivaldžiu automobiliu Lietuvos keliuose būtų galima važinėti legaliai, V. Kondratovič akcentavo, jog, visų pirma, visi į kelius galintys automobiliai yra legalūs ir sertifikuoti, kad klausimas – ne apie legalumą.
„Esame skaičiavę, kad per maždaug mėnesį galima atėjus su idėja pradėti važinėti Lietuvoje autonominiu automobiliu, jeigu mes kalbame apie bandymus. Jei kalbėtume apie normalius savivaldžius automobilius, jis į kelius išriedėtų jau sertifikuotas, tad klausimas tik, kokio lygio infrastruktūrą mes jam suteiksime“, – tikino Susisiekimo ministerijos atstovas.
Renka „Metų automobilį“
Pirmą kartą Lietuvoje surengtą automobilių technologijoms ir inovacijoms skirtą konferenciją „Plug-in 2022“ organizavo Lietuvos žurnalistų autoklubas, rengiantis „Lietuvos metų automobilio 2023“ konkursą.
26-erius metus Lietuvoje vykstančiame konkurse ieškoma geriausio šiemet rinkoje debiutavusio naujo automobilio. Šiuo metų į „Metų automobilio 2023“ titulą pretenduoja septyni skirtingi modeliai:
„Citroen C5 X“,
EQS iš „Mercedes-EQ“,
„Honda Civic“,
„Lexus NX“,
„Peugeot 308“,
„Renault Megane E-TECH“,
„Toyota Corolla Cross“.
Kuris iš šių modelių pelnys garbingą titulą, paaiškės lapkričio 25-ąją, kai vyks konkurso „Lietuvos metų automobilis 2023“ finalas.