Subjektyvus kiekvieno vairuotojo supratimas, kas yra geras automobilis, buvo ir, greičiausiai, visuomet liks svarbiausiu kriterijumi planuojant rokiruotes nuosavame garaže. Tačiau tokie „patinka“ ir „nepatinka“ neegzistuoja konkurso „Lietuvos metų automobilis“ bandymų stovykloje. Čia remiamasi testais, kuriuose naudojama profesionali diagnostinė įranga bei mokslininkų sukurtos vertinimo metodikos.
Beveik tris dešimtmečius konkursą organizuojantis Lietuvos žurnalistų autoklubas (LŽA) praskleidė paslapties šydą ir papasakojo, kokie dalykai lemia atskirų nominacijų laimėtojus.
Laboratorinė bekelė
„Tikri“, turintys rėminę konstrukciją, visureigiai visais laikais atrodė tarsi ateiviai iš kitos automobilių pasaulio dimensijos, todėl bandymas juos lyginti su tradiciniais ratuočiais badė akis. „Toyota Land Cruiser“, „Mitsubishi Pajero“, „Ford Ranger“, „Volkswagen Amarok“, „Isuzu D-Max“, „Nissan Navara“ ar panašūs modeliai, sukonstruoti specifinėms užduotims spręsti, privalėjo būti vertinami jų stichijoje, o ne asfalto džiunglėse.
Tačiau net ir ekspedicijos į karinius poligonus bei iš tiesų pakankamai sudėtingą bekelę „Metų automobilio“ ieškantiems žurnalistams palikdavo neatsakytų klausimų. Tiesiog, nevienodi bandytojų įgūdžiai lemdavo skirtingus kliūčių ruožo įveikimo rezultatus, o drauge – ir vertintojų įspūdžius.
Pripažinus šiuos dalykus, „Metų automobilio“ vertinimo komisijos talkininkais tapo tokie bekelės guru, kaip Merkys Saukevičius ar Audrius Sutkus, pradžioje padėję išmatuoti pakabos artikuliaciją, užvažiavimo ir nuvažiavimo kampus, o galiausiai ir perkėlę egzaminus visureigiams ant specialių bandymų platformų.
Ypač įspūdingai atrodė Audriaus sukonstruota „Peak Point“ konstrukcija, leidusi įvertinti galinio ir tarpašinio diferencialų darbo efektyvumą, įkalnės ir nuokalnės įveikimo galimybes, kėbulo standumą, šoninio posvyrio automobilio galimybes ir kitus dalykus, automobilių net neišpurvinant. Ši platforma leido pamatuoti bei palyginti net 8 visureigių parametrus ir įvertinti jų elgesį tokiose vietose, į kurias jokie normaliai veikiantys navigacijos prietaisai paprastai nenuveda.
„Pradėję projektą „1000 pasaulio stebuklų“ mes pardavėme „Peak Point“ platformą, tačiau netrukus sukonstravome kitą – gerokai kompaktiškesnę ir vizualiai ne tokią įspūdingą, tačiau padedančią surinkti netgi daugiau informacijos apie automobilio elgseną sudėtingose situacijose, nei anksčiau“, – atvirauja A. Sutkus, šiais metais eisiantis vyriausiojo arbitro pareigas renkant „Metų 4×4“ automobilį. Ieškant šios nominacijos nugalėtojo, konkurso komisijos narių balsai lems tik pusę balo: likusią pusę skirs konkurso partnerės, draudimo bendrovės „Balcia“, ekspertai.
„Žaibolaidis“ elektromobiliams
Specifiniai bandymai rengiami ir vis dažniau automobilių gamintojų atstovų pateikiamuose „meniu“ dominuojantiems elektromobiliams. Debatai apie deklaruojamą ir realų viena įkrova įveikiamą atstumą bei energijos sąnaudas jų atveju ypač svarbūs.
Keliaujant vidaus degimo variklį turinčia mašina įsižiebęs „raudonas“ degalų bako indikatorius leidžia išlikti visiškai ramiam (degalinių Lietuvoje yra apie 600), nes papildyti benzino ar dyzelino atsargas galima net bažnytkaimiuose. Štai 10 proc. elektromobilio baterijos talpos likutis pusiaukelėje tarp, pvz., Kauno ir Jurbarko, yra rimtos problemos ar bent jau didelės gaišaties sinonimas.
Todėl prieš įvardinant „SoliTek metų elektromobilį“, visi pretendentai į šią nominaciją vaikomi maksimaliu automagistralėse šiltuoju sezonu leidžiamu 130 km/val. greičiu. Taip įvertinama, kiek energijos lieka tokiu tempu sukorus 200 kilometrų, ir kaip tokio bandymo rezultatai koreliuoja su informacija, apskaičiuota pagal WLTP metodiką.
„Patirtis rodo, kad šiuo metu rinkoje siūlomi elektromobiliai sugebėtų įveikti apytiksliai trečdaliu mažesnį atstumą, nei žada jų gamintojai“, – sako Renaldas Gabartas, „Lietuvos metų automobilio 2024“ konkurso komisijos narys.
Siurprizai laukia ir atidžiai išnagrinėjus tokias smulkmenas, kaip maksimalus įkrovimo greitis. Vienodos talpos baterijas turintys ir panašų atstumą viena įkrova nuvažiuoti galintys elektromobiliai gali visiškai skirtingai elgtis greitos įkrovos stotelėse: vieni gali baterijas pildyti 200 kW galia, o kiti – viso labo 50 kW. Todėl vieni energijos atsargas 100 km kelio papildys per 6, o kiti – per 36 minutes.
Saugiausio paieškos
Pastaraisiais metais ypač aukštai iškelta kartelė pretendentams į „Metų saugiausio“ automobilio titulą. Efektyviausią stabdžių sistemą turinti transporto priemonė išrenkama identiškomis sąlygomis – vienodomis „Continental“ žieminėmis padangomis, važiuojant tiksliai tokiu pat greičiu ir tokia pat kelio danga – akcelerometru pamatavus lėtėjimo pagreitį. Šis testas atliekamas drauge su „Vilnius TECH“ universiteto Automobilių inžinerijos katedros mokslininkų komanda.
Tas pats prietaisas naudojamas ir vertinant, kaip sklandžiai veikia važiavimo eismo juostoje asistentas. Nedidelį vingį turinčioje kelio atkarpoje aparatūra fiksuoja, kaip aštriai automobilio elektronika koreguoja važiavimo kryptį priartėjus prie horizontaliojo ženklinimo juostos vienoje ar kitoje pusėje.
Centimetrų bei sekundės dalių tikslumu išmatuojamas ir automatinio stabdymo sistemos efektyvumas: kada elektroninės automobilio smegenys užfiksuoja priešais esančią kliūtį, kaip perspėja vairuotoją ir, galiausiai, kada pradeda stabdyti. Bandymų patirtis liudija, kad žmogaus atidumas ir adekvatus eismo sąlygų vertinimas vis dar yra privalomi net ir moderniausiomis sistemomis aprūpintuose automobiliuose.
Itin svarbia saugių kelionių dedamąja inžinieriai laiko ir automobilio gebėjimą slopinti vibraciją, nuo kelio paviršiaus nelygumų perduodamą vairuotojui. Žmogaus jaučiami tam tikrų dažnių (nuo maždaug 0,5 iki 80 Hz) virpesiai ilgainiui gali sutrikdyti širdies ir kraujagyslių, nervų, vestibiuliarinio aparato funkcionavimą. Vargina jie ir sąlyginai trumpų kelionių metu, taip pat didina mieguistumą, neigiamai veikia gebėjimą išlaikyti dėmesį.
Kaip šias problemas pavyksta išspręsti atskirų automobilių markių ir modelių konstruktoriams, „Vilnius TECH“ mokslininkai išmatuoja ant vairuotojo sėdynės padėję lanksčią 25 cm skersmens plokštę, kurios centre esančioje standžioje dalyje montuojamas akcelerometras, fiksuojantis vertikalius pagreičius.
Suskubo registruotis
Šiemet spalio 25-ąją bus skelbiama jau 28-ųjų rinkimų pradžia, o norą varžytis dėl geriausiojo vardo jau pareiškė kone dvi dešimtys pretendentų.
Konkurse jau užregistruoti šie modeliai (abėcėlės tvarka):
- „Audi SQ8 Sportback e-tron“
- „Dacia Jogger HEV“
- „Ford Ranger Raptor“
- „Hyundai Ioniq 6“
- „Hyundai Kona Electric“
- „Hyundai Kona Hybrid“
- „Mercedes-Benz“ E klasė
- „Mercedes-Benz EQE SUV“
- „Nissan X-Trail“
- „Renault Austral“
- „Renault Clio“
- „Renault Espace“
- „Renault Kangoo Electric“
- „Ssang Yong KGM Musso“
- „Ssang Yong KGM Rexton“
- „Volkswagen ID.3“
- „Volkswagen Touareg“
Konkurso dalyvių registracija tęsis iki spalio 10-os dienos, o jau spalio 25-ąją iškilmingai startuos „Lietuvos metų automobilis 2024“.
Visi konkurso dalyviai bus „egzaminuojami“ Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos sektorinio mokymo centro autodrome Bukiškyje. Galybė testų laukia Lietuvos sporto centro padalinyje Druskininkuose. O lapkričio 15-ąją visos automobilių pasaulio inovacijos, grėsmės ir naujienos bus aptartos „Plug-in 2023“ konferencijoje „Vilnius TECH“ universitete.
Kad bandymų sąlygos būtų vienodos, visi konkurso dalyviai bus „apauti“ vienodomis žieminėmis „Continental“ padangomis.
Renginio finalas numatomas gruodžio 1-ąją, kada ir paaiškės, kurie automobiliai šiemet buvo verti pačių geriausių vardo.
