Ar sudėtinga nuvažiuoti daugiau nei 2000 kilometrų per parą? O jei dar su motociklu, vos siekiančiu 100 km/val. greitį? Kiek nepatogumų gali sukelti orai, labiau primenantys rudenį nei pavasarį? Patyrę keliautojai ir „Metų motociklo“ komisijos nariai Aidas Bubinas ir Linas Pečiukaitis įrodė – turint noro, viskas įmanoma. Per parą nuo Vilniaus iki Berlyno nuvažiavę ir vėl grįžę motociklininkai gali tapti pirmaisiais Europoje, įveikusiais tokį iššūkį su 125 kubinių centimetrų motociklais.
Šią išskirtinę kelionę dviese įveikė ištvermingi motociklininkai, jau ne kartą įrodę savo galimybes. A. Bubinas yra ne tik per rekordiškai trumpą laiką (55 val. 55 min.) pervažiavęs Europą nuo šiauriausio taško (Nordkapo Norvegijoje) iki piečiausio (Tarifos Ispanijoje), bet ir per 12 dienų įveikęs 14 545 kilometrus nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. L. Pečiukaitis per 14 parų yra aplankęs 27 skirtingas Europos šalis ir nuvažiavęs 23 tūkst. kilometrų. 1500 kilometrų per parą tokiose kelionėse – nieko neįprasto.
Įdomiausia šio iššūkio dalis – netikėtas motociklų pasirinkimas. A. Bubinas sėdo ant 2024-aisiais „Metų motociklo“ rinkimų kategorijoje iki 125 kubinių centimetrų nugalėjusio „KTM 125 Duke“, o L. Pečiukaitis vairavo šiemet į tą patį apdovanojimą pretenduojantį „CFMoto 125NK“.
Pokštas, virtęs rimtu išbandymu
A. Bubinas pasakoja, kad tokio beprotiško plano užuomazgos siekia 2024-ųjų „Metų motociklo“ renginius. Tuomet jis ir L. Pečiukaitis juokavo, jog su tokia technika galėtų įveikti „Geležinio užpakalio“ (angl. „Iron Butt“) iššūkį. Kad ši kelionė nebūtų tik dar vienas abiejų keliautojų ištvermę patvirtinantis pasivažinėjimas, jie sugalvojo papildomą misiją – rinkti lėšas onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.
Orai šioje nutrūktgalviškoje išvykoje keliautojų nelepino. Ankstyvą sekmadienio, gegužės 25-osios rytą išvykstant iš Lietuvos, termometrai rodė vos 3 °C, o lauke tvyrojo didelę drėgmę išduodantis rūkas. Artėjant prie Berlyno (Vokietija), užėjo lietus, kuris nesiliovė net ir sukant atgal namų link.
Pradinis tikslas buvo pasiekti Vroclavą (Lenkija) – šiek tiek daugiau nei 800 kilometrų, ko būtų užtekę įveikti pradinio lygio „Iron Butt Association“ (IBA) iššūkį – daugiau nei 1600 kilometrų per mažiau nei parą. Tačiau artėjant prie Varšuvos vidutinis greitis rodė, kad galima nuvažiuoti ir daugiau. Greitai perplanavę maršrutą, motociklininkai nusprendė nesukti atgal Lenkijoje, o pasiekti Vokietiją.
„Kelionė klostėsi geriau, nei tikėjomės, todėl, įvertinę nuvažiuotą atstumą ir likusį laiką, nusprendėme pradinį planą padidinti iki 2000 kilometrų. Kiek man žinoma, toks pasiekimas su mažosios klasės motociklais Europoje iki šiol nebuvo fiksuotas. Tokios mintys dar labiau sustiprino ryžtą, tad nusprendėme siekti maksimumo“, – prisimena L. Pečiukaitis.
Mažieji motociklai testą atlaikė puikiai
Vidutinės A. Bubino vairuoto „KTM 125 Duke“ degalų sąnaudos šios kelionės metu siekė 3,6 l/100 km. Nors tai gerokai viršija gamintojo deklaruojamas 2,42 l/100 km, pats motociklininkas pažymi, kad tokį skirtumą lėmė nuolatinis važiavimas išnaudojant kone visą 11 kW variklio galią. Maksimalus kelionės greitis siekė apie 95 km/val.
„Variklis dažniausiai dirbdavo aukštomis apsukomis, tad tai labiau atspindi maksimalias, o ne vidutines degalų sąnaudas – dar labiau jas padidinti būtų sunku. Aišku, būtų galima važiuoti ekonomiškiau, bet šis važiavimas nebuvo skirtas taupumui – siekėme kuo didesnio atstumo“, – aiškina A. Bubinas.
L. Pečiukaičio teigimu, ši neįprasta kelionė buvo labiau iššūkis patiems motociklininkams nei jų technikai. Abu norėjo įsitikinti, ar ir mažesniais, iš pirmo žvilgsnio ne tokiems nuotykiams skirtais motociklais galima greitai ir patikimai įveikti didelius atstumus.
„Važiuodami su Aidu kalbėjome apie tai, kad nors mūsų motociklai turi mažo darbinio tūrio variklius, keliauti su jais – daug paprasčiau nei buvo mūsų tėvams ar seneliams, kai su byrančiais „Iž“ ar „Jawa“ bandydavo pasiekti Karpatų kalnus. Šiandien turime naujus, patikimus motociklus“, – progresą pabrėžia motociklininkas.
L. Pečiukaičiui abejonių nekėlė ir jo vairuoto „CFMoto 125NK“ patikimumas. Įdomu tai, kad dėl šio iššūkio metu įveiktų kilometrų, šis modelis, skirtas važinėti miesto gatvėmis, gali tapti daugiausiai kilometrų „Metų motociklo 2025“ rinkimuose įveikusiu motociklu.
Gali tapti išskirtinio pasiekimo autoriais
Nors ištverme gali pasigirti daugelis, „Geležinio užpakalio“ įvertinimą pelno tik nedaugelis. Norint jį gauti, būtina įveikti vieną iš saugaus važiavimo motociklu dideliais atstumais skirtos asociacijos „Iron Butt Association“ (IBA) iššūkių ir pateikti visus tai pagrindžiančius kelionės įrodymus, kad būtų išduotas oficialus sertifikatas.
Lengviausias iššūkis „Geležinio užpakalio“ sertifikatui gauti – „SaddleSore 1000“ (liet. „Balno skausmas“). Tai klasikinis išbandymas, gyvuojantis nuo pat IBA susikūrimo JAV. Jo esmė – per 24 valandas nuvažiuoti bent 1600 kilometrų (1000 mylių).
Asociacijai plečiantis ir kuriant padalinius kitose pasaulio dalyse, atsirado ir regioninių iššūkių. Vienas jų – „SaddleSore 2000k“, skirtas tiems, kurie per parą įveikia daugiau nei 2000 kilometrų. Būtent į šį sertifikatą šiuo metu pretenduoja Aidas Bubinas ir Linas Pečiukaitis.
Neoficialiais duomenimis, jie gali tapti pirmaisiais europiečiais, užfiksavusiais tokį pasiekimą su 125 kubinių centimetrų variklius turinčiais motociklais. Dabar jiems telieka pateikti IBA visus kelionės įrodymus ir sulaukti oficialaus sertifikato, patvirtinančio sėkmingai įveiktą iššūkį.
