PLUG-IN

Paaiškino, kodėl kuriant padangas elektromobiliams inžinieriams parūpo, kaip vaikšto katės

Lyginant vidaus degimo variklius turinčius automobilius su elektromobiliais – skirtumų begalės. Ir, matyt, paskutinis elektra varomus automobilius nuo turinčių įprastus variklius automobilių skiriantis dalykas, apie kurį galėtumėte pagalvoti, yra padangos. Pasirodo, sako padangų gamybos lyderė „Continental“, tai ne šiaip skirtumas, o savotiškas galvos skausmas inžinieriams.

Konferencijoje, skirtoje automobilių technologijoms, inovacijoms ir pramonei, „Plug-in 2022“ pranešimą skaitęs Arūnas Kiaušas, „Continental“ eksporto vadovas Baltijos šalims, pasakojo, jog koncerno skaičiavimu, 2030 metais kas antras parduodamas automobilis bus elektrinis. Tad padangų, skirtų specialiai šioms transporto priemonėms, poreikia tik augs.

Katės letenos fenomenas

Kaip aiškino A. Kiaušas, iššūkių kuriant padangas elektromobiliams yra nemažai. Viena vertus, reikia, kad padangos leistų nuriedėti kuo toliau, antra vertus – reikia labai tylių produktų, kadangi elektromobilis važiuoja tyliai, visų trečia, neįprastų sprendimų reikia, kadangi elektromobiliai daugiau sveria, o akceleruojant – turi didesnį sukimo momentą.

„Visi šie parametrai daro labai didelę įtaką padangoms, o padangos daro įtaką tam rezultatui. Tai tarpusavyje susiję dalykai“, – aiškino „Continental“ atstovas.

Pasakodamas apie garsą, A. Kiaušas pabrėžė, jog iš tiesų važiuojant greitai vėjo sukeliamas garsas išties didelis – siekia apie 80 decibelų. Tačiau vėjo garsą, žemus dažnius žmogaus ausis neblogai toleruoja ir dėl šių garsu susierzinimas nekyla.

„Bet atsiranda padanga, kuri turi blokelius, ir blokelis dideliu greičiu atlekia ir trenkiasi į kelio dangą. Tada padangos blokelis trinasi į kelio dangą ir galiausiai yra atplėšiamas nuo kelio – visa tai irgi yra triukšmo šaltinis“, – sakė žinovas.

Tad „Continental“ inžinieriai pluša laboratorijose tam, kad galėtų sukurti „katės letenos fenomeną“ turinčias padangas: kad padangos protektoriaus blokeliai galėtų tyliai nusileisti, tyliai pakilti ir liesdamasi į kelio dangą nekelti triukšmo.

Dar vienas iššūkis – išaugę padangų dydžiai. Pastarasis veiksnys lemia, jog didelės padangos, skirtos sunkioms transporto priemonėms, turi daug tuščio ploto.

„Kuo daugiau tuščios erdvės, tuo didesnis vadinamasis būgno efektas, nes padanga turi vibraciją, daužosi į kelią, tai sukelia garsą, kuris pereina į salono vidų“, – problemą aiškino A. Kiaušas.

Dar viena ypatybė, kuria pasižymi specialiai elektromobiliams skirtos padangos – žyma apie dideles apkrovas. Mat didesnio svorio automobiliai turi ir didesnį sukimo momentą, tad padangai atlaikyti tenka daug daugiau ir jos karkasas privalo būti tvirtesnis nei paprastų padangų. Bet, įspėja A. Kiaušas, tai nereiškia, jog elektra važiuojančiam transportui būtų galima sumontuoti bet kurias tokią žymą turinčias padangas, mat neatitiktų kitos savybės.

Inžinieriai, anot jo, daug dirba minėtose sferose ir padangas tobulina. Tai priežastis, kodėl reikia atkreipti dėmesį, kokios padangos montuojamos, mat pasirinkus įprastas, o ne skirtas elektromobiliams, galima netekti daugybės privalumų.

Kodėl svarbu pasipriešinimas riedėjimui?

Dar vienas rodiklis, kurio turėtų vaikytis elektromobilio savininkas – kuo mažesnis pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kitaip tariant, kuo šis rodiklis mažesnis, tuo geriau ir toliau automobilis rieda.

„Visi žino tuos garsiuosius lipdukus ant padangų su raidėmis. Tai jeigu padanga turi žymėjimą raide C, tai yra 8 kg riedėjimo pasipriešinimas tonai svorio. Specialiai elektromobiliams skirtų padangų rodiklis – A raidė – yra apie 6 kg tonai“, – aiškino žinovas.

Lyginant šias padangas buvo atliktas eksperimentas, kurio rezultatai rodo, jog pasirinkus minimalų pasipriešinimą riedėjimui, elektromobilio nuvažiuojamas atstumo gali išaugti 10%.

„Lyginant C ir A kategorijos padangas, buvo pasirinktas „Renault Zoe“ su 130 km nuvažiuojamu atstumu, ir „Tesla Model S“, su 540 km nuvažiuojamu atstumu. Eksperimentas parodė, kad teisingos padangos padidino nuvažiuojamą atstumą: „Renault“ atveju jis išaugo apie 13 km, „Tesla“ atveju – apie 54 km“, – pasakojo A. Kiaušas.

Ketveri metai darbo

Žinant, kiek daug veiksnių svarbūs, dažnam kyla klausimas, kodėl elektromobiliams nesukuriamas vienas padangos tipas. A. Kiaušas aiškina, jog toks sprendimas neįmanomas dėl vienos paprastos priežasties: elektromobilių svorių, galios skirtumų, reikalingų padangų dydžių diapazono.

„Kiekvienas padangos dydis yra testuojamas atskirai, padanga turi būti pritaikoma automobiliui, kad būtų gauta homologacija“, – aiškino ekspertas.

„Continental“ gamykloje tą daro robotai, dirbantys 24 valandas per parą 7 dienas iš eilės. Apie 100 tūkst. padangų testų atliekama be vairuotojų, dalis – su vairuotojais.

„Kad padanga patektų į sąrašą tų, kurios originaliai skiriamos automobilio gamintojo, reikia apie 100 skirtingų testų ir tas bandymų procesas užtrunka apie ketverius metus“, – nurodė A. Kiaušas, suskaičiavęs, jog „Continental“ turi jau apie 300 elektromobilių padangų homologacijų, o šį ženklą renkasi septyni iš dešimties didžiausių pasaulyje elektromobilių gamintojų.

Be to, padangos bandomos pasitelkiant ir simuliatorius, kadangi ši technologija leidžia greičiau ir tiksliau nustatyti produkto silpnybes ir stiprybes bei pamatyti, kokių pakeitimų reikia.

„Tai svarbu, nes mūsų įmonė dirba įvairiomis tvarumo kryptimis, pavyzdžiui, padangose naudojame perdirbtus plastiko butelius. Naudodami simuliatorius išsaugome ir nesudiliname apie 10 tūkst. padangų. Kodėl tai svarbu? Nes visur yra gumos mikrodulkių, ir jeigu išvengėme padangų sudilinimo testuodami padangas, tai stiprus argumentas, susijęs su gamtos saugojimu. Kitas dalykas – toks padangų kiekis reiškia apie 100 tūkst. km testams. Tad tik įsivaizduokite, kiek anglies dvideginio ir kitų teršalų išvengta“, – detalizavo A. Kiaušas.

Pirmoji Lietuvoje automobilių technologijoms, inovacijoms ir pramonei skirta konferencija „Plug-in 2022“ organizuojama Lietuvos žurnalistų autoklubo, rengiančio konkursą „Lietuvos metų automobilis“.