Naujienos

2016 04 27

Degalų dietos ypatumai

Gegužės 20-ąją „Litexpo“ parodų centre bus išrinktas „Lietuvos komercinis automobilis 2016“. Dėl teisės vadintis geriausiu varžysis N1 klasės komerciniai automobiliai, kurių keliamoji galia – iki 3,5 tonos. Ne paslaptis, jog tiek perkant komercinį automobilį, tiek konkurso vertinimo komisijai ieškant geriausiojo vienas svarbiausiųjų kriterijų – krovinio pervežimo kaštai arba kitaip tariant, degalų sąnaudos.

Nors žiniasklaidoje vos ne kasdien pasirodo patarimų, kaip pasirinkus vieną ar kitą dietą galima pasiekti pritrenkiančių rezultatų, tačiau rekomendacijų automobilininkams kokių gudrybių griebtis pilant degalus į ratuočio baką – nepalyginamai mažiau. Gera žinia bent ta, kad tiek mašinų gamintojų, tiek naftos perdirbėjų skelbiamos tiesos neprieštarauja viena kitai.

„Žinia, naudojant netinkamus ar nekokybiškus degalus gerokai sutrumpėja variklio tarnavimo laikas, – renginio spaudos centro, Viešųjų ryšių agentūros „Visus Bonus“ paprašytas pasidalyti mintimis apie tai, kam, kada ir kokios nekokybiško dyzelino ar benzino sudėtinės dalys kenkia labiausiai, sakė „Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Audrius Miežys. – Yra keletas problemų, kurias gali sukelti nekokybiški (o prastą kokybę savo ruožtu gali lemti keletas priežasčių) degalai. Problemų gali sukelti visi, standarto neatitinkantys degalų parametrai.Tai viena priežasčių, kodėl egzistuoja degalų standartai ir kodėl reikalavimai kokybei nuolat griežtinami: varikliai tampa vis sudėtingesni, o reikalavimai teršalų emisijai vis kyla“.

Pasak pašnekovo, didžiausių rūpesčių kelia degalų priemaišos ir netinkamas tepumas. Šie dalykai, ypač aukšto slėgimo dyzeliniuose varikliuose, gali sugadinti visą sistemą.

Blogos kokybės degaluose paprastai būna komponentų, kurie patekę į variklio degimo kamerą, joje padidina suodžių ir kitų nuosėdų atsiradimo tikimybę. Užvedimo momentu nuosėdos mažina dyzelino įpurškimo srautą ir padidina variklio detonaciją. Susidarę suodžiai ir nuosėdos gali patekti ir į variklio alyvą, blogiausiu atveju – į degimo kamerą. Jei taip nutinka, priemaišos gali ,,surakinti“ stūmoklių žiedus ir sukelti sunkų mechaninį variklio pažeidimą. Liaudiškai tariant, motoras „užkala“.

Variklio valdymo sistemai gali sukelti problemų, kurios paprastai baigiasi didesnėmis ar mažesnėmis jėgos agregato bėdomis, ir žemesnio oktano ar cetaninio skaičiaus degalai.

-Jei teisinga pirmoji prielaida, ar galima „atvirkštinė“ logika: naudojant kokybiškus degalus, galima ne tik prailginti variklio resursus ir pagerinti jų darbo parametrus, bet ir įveikti tam tikras problemas, nulemtas inžinerinių sprendimų?

 „Aišku, kad maitinamas aukštos kokybės degalais varikis dirbs ilgiau ir geriau, be kapitalinio remonto bus galima įveikti kur kas didesnį atstumą. Galbūt tą sunku pastebėti bei  įvertinti kasdien, nes daugelis problemų, kurias sukelia degalų kokybė, pradeda erzinti, trukdyti suplanuotas keliones ir reikalauti papildomų investicijų nuvažiavus daugiau kilometrų.

Kita vertus, tikėtis, kad nuo ilgalaikio prasto dyzelino ar benzino naudojimo „miręs“ automobilio variklis atsigaus gavęs porciją gerų degalų, irgi nerealu“, – tikina A. Miežys.

-Kokius degalų automobiliams evoliucionavimo etapus išskirtumėte kaip pačius svarbiausius? Kokia  yra pagrindinė šių procesų varomoji jėga ir kur link judama?

„Tik suradus naftą Teksase ir išvysčius naftos perdirbimo procesą – ypač  įvedus naftos krekingo technologiją – iš naftos pagaminti degalai paplito po visą pasaulį. Po to vienas svarbesnių etapų – bešvinis benzinas, bearomačiai ir besieriai degalai, o taip pat degalai su biopriedais, – primena skyriaus vadovas. – Pagrindiniai veiksniai, vertę mokslininkus ir inžinierius darbuotis laboratorijose tobulinant degalų sudėtį bei gamybos technologinius procesus, visada buvo kaina ir nuolat griežtėjantys gamtosauginiai reikalavimai“.

Labai aktualus klausimas dabar bei netolimoje ateityje – biodegalai. Kaip galima reikšmingiau sumažinti degalų CO2 emisijas?  Greičiausias būdas – degalai iš atsinaujinančių šaltinių, kaip kad „Neste“ atsinaujinantis dyzelinas ( NEXBTL). Biodegalai, pavyzdžiui etanolis ar RRME, skiriasi nuo standartinių degalų ir tai yra iššūkis tiek variklių technologijos, tiek teisiniu požiūriu. Didelis klausimas ar tie atsinaujinantys degalai yra iš tikrųjų atsinaujinantys?

„Todėl labai svarbi skirtingų degalų iš skirtingų žaliavų viso perdirbimo ciklo analizė (well to wheel Co2), neužmirštant žemės panaudojimo bei visuomenės klausimų. Galime pasidžiaugti, kad „Neste“ yra lyderė šioje srityje“, – primena A. Miežys.

 Tokie degalų gamintojai, kaip „Neste“, kurie deda labai daug pastangų R&D naujų degalų paieškai bei tyrimams, priversti glaudžiai bendradarbiauti su variklių gamintojais, nes naujiems produktams reikia jų pritarimo. Ir naujieji produktai, kaip taisyklė, labai stipriai susiję su naujomis variklių technologijomis.

Egidijaus BABELIO nuotr.

Konkurso spaudos centras – Viešųjų ryšių agentūra „Visus Bonus“

El./paštas visusbonus@dtiltas.lt

Tel. + 370 612 93662